Spaudos centras
Spaudos centras
Vos išlipus iš lėktuvo, nosį pakutena žaliuojančių pievų, alyvmedžių ir jūros kvapas – tarsi Graikija čia būtų dar sodresnė, dar gyvesnė. Iš šimtmečius skaičiuojančios istorijos, legendų ir saulės nupinta žaliausia Graikijos sala – Korfu – kviečia pasinerti į tobulą atostogų malonumą.
Venecijos atspindžiai po Graikijos saule
Korfu – ne visai tipinė Graikijos sala. Per amžius keliavusi iš rankų į rankas – nuo venecijiečių iki britų – sala paveldėjo architektūrinį rafinuotumą. Vaikštinėdami siaurais senamiesčio gatvelių labirintais tikrai pajusite tą išskirtinę itališką aurą – tarsi būtumėte nukeliavę į mažąjį Neapolį su venecijietišku atspalviu.
Jaukūs balkonėliai, apaugę žiedais svyrančiomis bugenvilijomis, tarp stogų išnyrantys bažnyčių bokštai, netikėtai atsiveriančios aikštės su fontanais ir daugybė jaukių kavinukių, kuriose vietiniai gyventojai alyvmedžių šešėlyje gurkšnoja kavą, lėtai pasitikdami dar vieną nuostabią dieną – glostomi lengvo jūrinio vėjo, nešančio švelnų druskos kvapą, pajusite tą ramų lengvumą, kurio taip ieškome atostogų metu. „Korfu senamiestis yra išskirtinis pavyzdys, kaip miestas sugebėjo išlaikyti savo istorinį charakterį ir architektūrinį vientisumą, nepaisant įvairių istorinių iššūkių. Tai viena iš nedaugelio vietų Graikijoje, kurioje galima pamatyti tokį unikalų architektūros ir istorijos derinį“, – sako kelionių organizatoriaus „Novaturas“ produkto vystymo ekspertė Vaida Kacucevičienė, kviečianti atrasti gražiausias salos vietas ir jos išskirtinumą.
Kvapą gniaužiančių gamtos vaizdų nepritrūksite
Bene gražiausia Graikijos sala tituluojama Korfu skendi žalumoje. Nedidukėje, vos 58 km ilgio saloje auga net trys milijonai alyvmedžių – šis žaliasis prieš šimtmečius salą valdžiusių venecijiečių palikimas net ir karščiausią dieną dovanoja pavėsį ir kuria uolėtoms Egėjo jūros saloms kiek neįprastą kraštovaizdį.
„Važiuodami vingiuotais kalnų keliukais, ne kartą atsidursite tarsi džiunglių apsuptyje – čia stiebiasi aukštos kiparisų giraitės, driekiasi figmedžiais ir migdolais apaugę šlaitai bei vynuogynai, kuriuos subrandina švelnus, drėgnas klimatas. Žiemos Korfu yra lietingos, todėl sala išlieka žalia visus metus. Net vidurvasarį, kai daugelyje regionų augmenija išdega saulėje, Korfu ir toliau stebina vešlia gamta“, – pasakoja kelionių ekspertė. Nors sala nėra didelė, ji labai kontrastinga – vienur akis džiugina aukštomis uolomis pasipuošę krantai ir atokios laukinės įlankėlės, kitur – saulės įšildyti ilgi smėlio paplūdimiai, jaukūs kaimeliai ir kalnų takai, vedantys link gamtos sukurtų stebuklų, suteikiančių salai ypatingo žavesio. Šiaurinėje pakrantėje stūksantis Cape Drastis iškyšulys – viena įspūdingiausių salos vietų. Balto smiltainio uolos, dramatiškai besileidžiančios į žydrą jūrą, uolų vingiai ir natūralios arkos su saulės nutviekstais šešėliais kas valandą kuria vis kitą peizažo nuotaiką. Kai dangus nusidažo rausvai oranžiniais saulėlydžio tonais, uolų siluetai atrodo lyg teptuku paryškinti kontūrai. Norintiems pamatyti visą uolų ir tarp jų besislepiančių įlankėlių grožį, teks sėsti į valtį – kitaip ši gražiausio atostogų atviruko verta vieta nėra pasiekiama.
Vertinantiems laukinės gamtos grožį, įspūdį paliks ir vakarinėje salos dalyje įsikūrusi Paleokastritsa – nedidelis kaimelis, apsuptas įstabaus grožio įlankų. Žaluma čia kone slysta nuo stačių uolų tiesiai į jūrą, o vandens spalva žaižaruoja smaragdine žaluma ir safyrų melsvumu, priklausomai nuo to, kaip krinta saulės spinduliai. Norintiems kuo daugiau pamatyti, V. Kacucevičienė rekomenduoja užsukti ir į Nymfes kaimelį, vietinių dar vadinamą žaliuoju salos lobiu. Nedidelis, autentiškas kalnų kaimelis garsėja savo gamtos grožiu ir senovine atmosfera. Čia galima pasivaikščioti siauromis akmeninėmis gatvelėmis, paragauti vietinio medaus (kuris, sakoma, vienas skaniausių Graikijoje) ir aplankyti netoliese esančius krioklius, pasislėpusius tarp alyvmedžių giraičių. Puiki vieta pabėgti nuo kurortinio šurmulio ir pasinerti į tikrą Korfu ramybę.
O tiems, kurie nori pamiklinti kojas, veiklos taip pat nepristigs – per kalnus, slėnius, kaimus ir pakrantes vingiuoja beveik 200 kilometrų besidriekiantis Corfu Trail pėsčiųjų takas, kertantis visą salą nuo pietų iki šiaurės. Tai kelionė, kuri ne tik atveria akis, bet ir išgrynina mintis.
Per Korfu – istorijos ir tikrųjų vietos gyventojų pėdsakais
Korfu turi ir kitą – kultūrinę pusę, kuri atsiskleidžia ne tik per turistų pamėgtus objektus, bet ir vietas, apie kurias retai išgirsite kelionių vadovuose, maistą, pačius gyventojus ir jų kasdienybę. Norintiems nerti į salos istorijos labirintus, kelionių ekspertė pataria aplankyti aristokratiškos romantikos ir mitologijos apipintus Achilleion rūmus. Neoklasicistinio ir pompejiško stiliaus rūmai Korfu salos pietinėje dalyje buvo pastatyti Austrijos imperatorienės Elžbietos, dar žinomos Sisi vardu, užsakymu.
Būtent Korfu saloje, pakerėjusioje švelniu klimatu, žaluma ir mitine atmosfera, imperatorienė ieškojo ramybės po skaudžių asmeninių išgyvenimų ir atsitraukimo nuo dvaro gyvenimo. Jos meilė senovės Graikijai atsispindi visame rūmų ansamblyje – nuo skulptūromis puoštų sodų iki freskų didingose rūmų salėse. „Nors Achilleion rūmai – viena iš populiariausių lankytinų vietų, daug kas nežino, kad aplinkinė teritorija slepia mažas gamtos takų sistemas, vietinių pamėgtas apžvalgos aikšteles ir apleistas pastatų liekanas su įspūdingais vaizdais į jūrą. Nuėjus toliau nuo pagrindinio turistinio srauto, galima atrasti tylią, mistišką atmosferą, beveik be kitų žmonių – tokią Korfu, kokios dauguma turistų nepamato“, – pataria V. Kacucevičienė. Jei norisi atsitraukti nuo šurmulio, keliaukite į salos šiaurę. Palea Perithia – apleistas, bet atkurtas kaimelis kalnuose – atrodo tarsi sustingęs laike. Akmeniniai namai, žydinčios bugenvilijos ir ore tvyranti kažkokia paslaptinga ramybė kuria išskirtinę atmosferą – čia net ir tylėjimas tampa patirtimi.
Tiesa, nenustebkite, jei atvykę į kokį salos kaimelį, nersite į tikrą šokių ir dainų sūkurį vietiniame festivalyje. Tai – panigiri. Šventės, skirtos šventiesiems globėjams, dažnai vykstančios būtent mažuose, turistų rečiau lankomuose kaimuose. „Vienos įspūdingiausių vyksta Agios Mattheos arba Pelekas kaimuose – ten galite rasti liaudies muziką, šokius iki ryto, naminio vyno, keptos ožkos ir visiškai jokio turistinio blizgesio. Tai ne šiaip vietinis festivalis, o bendruomenės šventė, kurioje religija, muzika, šokis ir maistas susipina į vieną autentišką patirtį“, – pasakoja V. Kacucevičienė.
Sala, kvepianti alyvuogėmis ir naminiu maistu
Apie maistą užsiminėme tikrai neatsitiktinai. Vietiniai Korfu gyventojai moka džiaugtis paprastumu, tad ir keliautojams nebūtina ieškoti įmantrių restoranų – pakanka rasti taverną, kur meniu – neretai ranka rašytas popieriaus lapas, o virtuvėje pluša ir patiekalus pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus gamina šeimos.
Būtinai paragaukite pastitsados – jautienos (arba gaidžio), troškintos pomidorų, vyno ir prieskonių padaže, patiekiamos su storais makaronais. Skonis gilus ir labai aromatingas. Nors siūloma daugelyje vietų, autentiškiausiai ją gamina šeimos tavernose kaimuose, pvz. „Tripas Tavern“ Kinopiastes kaime – tai vieta, kur dažnai vakarieniauja ne tik patys vietiniai, bet ir salos svečiai, norintys pasislėpti nuo masinio turizmo.
Vietinių gyventojų lėkštėse dažnai išvysite ir sofrito – jautienos troškinį su česnakais, petražolėmis, balto vyno ir acto padažu. Mėsa ruošiama lėtai, kol tampa ypatingai minkšta ir tiesiog tirpstanti burnoje. Sala garsėja ir unikaliu desertu – kinkanų uogiene ir likeriu, gaminamu iš šių mažų citrusinių vaisių, atvežtų dar britų valdymo laikais. Tad šeimininkams pasiūlius, būtinai paragaukite – skonio kontrastai čia drąsūs, bet šilti, kaip ir patys korfiečiai. Maistas Korfu saloje ne tik sotina, bet ir jungia žmones. Sėdite terasoje, stebite jūros žydrynę, klausotės, kaip gyvai šnekučiuojasi prie gretimo staliuko susėdę vietiniai ir jaučiate – čia esate tarsi tarp savų.
„Korfu nėra tik taškas žemėlapyje. Tai vieta, kuri leidžia patirti lėtesnio gyvenimo malonumą. Kur vakaras su taure gėrimo, žiūrint į jūros horizonto liniją, tampa brangiausiu dienos momentu. Kur nėra reikalo skubėti, nes atostogos yra kiekviena akimirka“, – apie salos dovanojamus pojūčius pasakoja V. Kacucevičienė.