Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą

Violetiniai lubinai pakelėse ar ryškios rykštenės pievose daugeliui atrodo graži vasaros dalis. Tačiau specialistai įspėja – dalis dekoratyviai atrodančių augalų sparčiai plinta ir kelia grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei.

Invaziniai augalai – tai nevietinės rūšys, kurios greitai plinta ir išstumia vietinius augalus iš jų buveinių. Lietuvoje invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 18 augalų rūšių.

„Invaziniai augalai keičia ne tik kraštovaizdį. Jie daro poveikį visai ekosistemai – nuo vietinių augalų iki vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų“, – pabrėžia Lietuvos gamtos fondo direktorius E. Greimas.

Dalis šiandien invazinėmis laikomų rūšių į Lietuvą pateko dėl dekoratyvinės sodininkystės ar praktinio panaudojimo. Vienas pavyzdžių – kanadinė rykštenė (lot. Solidago canadensis), kadaise sodinta dėl ryškių geltonų žiedų. Šiandien ji sudaro tankius sąžalynus ir stelbia vietinius augalus.

Kitas gerai žinomas pavyzdys – Sosnovskio barštis ( lot. Heracleum sosnowskyi), dvidešimtajame amžiuje introdukuotas kaip pašarinis augalas. Vėliau paaiškėjo, kad jis sparčiai plinta, yra sunkiai kontroliuojamas ir netgi pavojingas žmonių bei gyvulių sveikatai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinės rūšys daro žalą ne tik pavieniams augalams. Kai nyksta vietinės rūšys, keičiasi visa ekosistema – keičiasi gyvūnų buveinės, silpnėja biologinė įvairovė, nyksta tipinės vabzdžių rūšys. 

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių pastebi, kad aplink mažėja drugelių, laukinių bičių ar kitų vabzdžių. Viena iš priežasčių – natūralių buveinių nykimas ir biologinės įvairovės mažėjimas.

Prie invazinių rūšių plitimo prisideda ir klimato kaita. Švelnesnės žiemos bei ilgesnis šiltasis laikotarpis leidžia kai kurioms rūšims lengviau įsitvirtinti naujose teritorijose ir sparčiau plisti.

Pasak Lietuvos gamtos fondo specialistų, svarbiausia priemonė kovojant su invazinėmis rūšimis yra prevencija – atsakingas augalų pasirinkimas, ankstyvas invazinių rūšių pastebėjimas ir visuomenės švietimas.

Gyventojai raginami nesodinti invazinių augalų savo aplinkoje, domėtis vietinėmis rūšimis bei apie pastebėtus invazinių augalų židinius pranešti atsakingoms institucijoms.

„Biologinės įvairovės išsaugojimas prasideda nuo mūsų kasdienių sprendimų – ką sodiname, kaip prižiūrime aplinką ir kiek vietos paliekame vietinėms rūšims“, – primena E. Greimas.

Ką verta žinoti apie invazinius augalus?

• Lietuvoje invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 18 augalų rūšių.
• Dalis invazinių augalų į Lietuvą pateko kaip dekoratyviniai ar ūkiniai augalai.
• Invaziniai augalai gali išstumti vietines rūšis ir mažinti biologinę įvairovę.
• Kai kurios invazinės rūšys, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, pavojingos ir žmogaus sveikatai.
• Klimato kaita sudaro palankesnes sąlygas kai kurioms invazinėms rūšims plisti.
• Viena svarbiausių prevencijos priemonių – atsakingas augalų pasirinkimas savo aplinkoje.