Grįžimas iš emigracijos: ką reikia žinoti planuojant finansus?

Jau penkerius metus į Lietuvą gyventi grįžta daugiau šalies piliečių, nei iš jos išvyksta. 2023 m. atlikta Užimtumo tarnybos apklausa taip pat rodo, kad net 55,1 proc. emigravusių Lietuvos piliečių norėtų grįžti į tėvynę, o net penktadalis jų svajoja kurti verslą Lietuvoje. Tai paskatino gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir tiesiog namų ilgesys – likti užsienyje vis mažiau priežasčių, o gyvenimo lygis Lietuvoje vejasi pamėgtas migracijos kryptis: Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Airiją ir kt.

Vis dėlto, reemigravus į Lietuvą, dažnai susiduriama su sunkumais, ypač planuojant finansus. Grįžę emigrantai dažnai kreipiasi dėl būsto paskolos, nors jos gauti dar negali, o kartais grįžus rasti darbą ar pradėti verslą sekasi sunkiau, nei tikėtasi, rašoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai.

Grįžusiems iš užsienio paskolą gauti sunkiau

Užimtumo tarnybos duomenimis, dažniausiai Lietuvos piliečiai grįžta iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Švedijos, Nyderlandų, Danijos. Paprastai šiose šalyse lietuviai praleidžia bent keletą metų, o tai reiškia, kad grįžus prireikia ne tik būsto, bet ir automobilio. Tiesa, norint gauti paskolą būstui, Lietuvoje reikia būti išdirbus bent 6 mėnesius, o automobilio ar vartojimo paskolai reikia bent 4 mėn. darbo stažo arba turėti darbo sutartį be bandomojo laikotarpio.

Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento Lietuvoje vadovo Edvard Arnatkevič teigimu, kreipiantis paskolos, net ir grįžusiems iš užsienio daug kas vertinama standartiškai. „Jeigu žmogus grįžo po kelių mėnesių darbo užsienyje ir uždarbį gaudavo į lietuvišką sąskaitą, sunkumų nekils. Tačiau gaunant atlyginimą į užsienio sąskaitą, tokias pajamas priims ne visos institucijos, o kai kurie bankai net reikalauja, kad gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje“, – perspėja E. Arnatkevič.

Ne euro zonos šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, veiklą vykdančios įmonės atlyginimus paprastai perveda savo šalies valiuta. Dėl to kai kurie bankai vertina valiutų svyravimo riziką ir gali pasiūlyti mažesnę paskolą.

Planuojant grįžti, reikia pasiruošti ir finansiškai, ir morališkai

Dažnai grįžusiems emigrantams gali tekti kurį laiką nuomotis būstą. Paprastai kredito įstaigos vertina asmens pusmečio pajamas, tad jeigu emigracijoje uždirbtos pajamos Lietuvoje negali būti vertinamos, norint imti būsto paskolą, teks šalyje išdirbti bent 6 mėnesius, nors kai kurie bankai gali pareikalauti ir gerokai ilgesnio termino.

Jeigu Lietuvoje nebūta jau ilgai, pinigų teks išleisti ir automobiliui, ir už keliones į darbo pokalbius. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, vidutiniškai žmonės be darbo išbūna apie tris mėnesius. Tiesa, reikėtų pasiruošti ir sunkesniems atvejams, t. y. turėti santaupų bent jau 6 mėnesių darbo paieškoms: būstui, automobiliui, būtiniesiems poreikiams.

„Bigbank“ duomenys rodo, kad vos 71 proc. lietuvių turi santaupų, o net 32 proc. iš jų turi mažiau nei 5 tūkst. eurų. „Tokios sumos, grįžus gyventi iš užsienio, daug kam gali nepakakti, ypač jeigu darbo paieškos užtrunka. Todėl reikėtų pasiruošti kuo tvirtesnį finansinį rezervą, o skolintis – tik atsakingai ir atsižvelgiant į savo naujas pajamas Lietuvoje“, – pataria E. Arnatkevič.

Ne paslaptis, kad pajamos Lietuvoje gali būti mažesnės nei emigracijoje, todėl reikia nepervertinti savo jėgų tiek perkant ar nuomojantis būstą, tiek skolinantis. Dar neturint stabilių pajamų, labai svarbu planuotis visas išlaidas ir turėti atsarginį planą, jeigu įvyktų kas nors netikėto.

Nepamirškite pasinaudoti valstybės suteikiamomis galimybėmis

Lietuvos valstybė grįžtančių migrantų laukia ištiestomis rankomis: grįžus rasti visą reikiamą informaciją ir atsistoti ant kojų padeda tokios iniciatyvos, kaip „Grįžtu.lt“ bei „Gal į Lietuvą?“, įvairiausias paramos programas verslą kuriantiems ar būsto ieškantiems reemigrantams siūlo ir valstybė.

Dažniausiai grįžusieji iš užsienio nežino apie galimybę pasinaudoti valstybės parama jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą viename iš Lietuvos regionų, arba panašia parama būsto nuomai ar pirkimui visoje Lietuvoje. Apie valstybės paramą verslams žino daugelis, tačiau perkantieji būstą apie tokią galimybę neretai pamiršta. Tereikia žinoti, kad, norint gauti valstybės paramą, reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, o šeimos paramos atveju – sutuoktiniai arba partnerystės sutartį turintys asmenys turi būti iki 36 m. amžiaus arba vienas iš tėvų turi vienas auginti vaiką. Vis dėlto parama suteikiama jau tik po būsto įsigijimo proceso, todėl pirmiausia teks susiplanuoti, kaip jį įsigyti ir patenkinti bankų reikalavimus. Deja, neturint pradinio įnašo būsto paskolai ar kitaip neišgalint įsigyti būsto, paramos gauti nepavyks.

Dėl bet kokios paramos ar kitos pagalbos reemigravusiems asmenims kviečiama kreiptis į organizaciją „Globali Lietuva“. „Lietuvoje galimybių yra labai daug. Tereikia prieš grįžtant tinkamai viską suplanuoti, išnaudoti paramos programas, drąsiai kreiptis į organizacijas bei įmones, padedančias grįžtantiems migrantams. Pagal gyvenimo kokybę Lietuva yra viena iš labiausiai į priekį pažengusių valstybių, ir neabejoju, kad grįžusieji tai pajus“, – apibendrina E. Arnatkevič.