Gydytoja mamologė: tikrintis nuo krūtų vėžio svarbu pradėti jau nuo 20-ies

Profilaktiniai krūtų tyrimai – vienas svarbiausių žingsnių siekiant anksti diagnozuoti krūties vėžį ir gerybines krūtų ligas. Vis dėlto dauguma moterų jų imasi tik pajutusios pirmuosius simptomus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Krūtų ligų (mamologijos) centro gydytoja mamologė Julija Vitko sako, kad šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti net ir 4–6 mm dydžio pakitimus, todėl laiku atliktas, jis gali padėti laiku pradėti gydymą ir išsaugoti gyvybę.

„Šiuo metu žinome daugiau nei 30 skirtingų krūties vėžio formų. Dėl šios priežasties yra itin svarbu įvertinti moters individualią būklę, nusiskundimus ir atlikti reikiamus tyrimus, sudarant pagrindą optimaliai terapinei sėkmei“, – teigia gydytoja mamologė.

Diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą

Sergant krūties vėžiu, ląstelėse vyksta genomo pokyčiai, lemiantys piktybinio naviko susiformavimą. Nors žinomi keli rizikos veiksniai, tikroji priežastis dar išlieka neaiški. Todėl, kol nėra veiksmingų būdų sumažinti riziką susirgti, itin svarbu ligą aptikti kuo anksčiau.

„Kuo ankstesnė ligos stadija, tuo sėkmingesnis, greitesnis ir mažiau invazyvus gali būti gydymas. Priešingai – jei vėžys ilgai vystosi nepastebėtas, ypač jaunesnėms moterims, jis dažnai progresuoja agresyviai, o tai blogina gydymo prognozes“, – sako J. Vitko.

Gydytoja mamologė atkreipia dėmesį, kad neretai moterys pasikliauna vien krūtų apčiuopa – vadinamąja palpacija. Tačiau ji leidžia aptikti tik pakankamai didelius navikus (1,5–2 cm), kai liga jau pažengusi. Tuo metu echoskopija (ultragarso tyrimas) padeda nustatyti mažus, vos kelių milimetrų darinius, kai vėžys dar nėra išplitęs.

Ultragarsas: daugiau nei tik vaizdas ekrane

Echoskopija – tai išplėstinė apžiūra pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Tačiau šio metodo sėkmė priklauso ir nuo specialisto patirties. „Sudėtingoje ultragarsinėje diagnostikoje „didžiausias nežinomasis“ – pats tyrimą atliekantis specialistas. Skirtingai nei kitų tyrimų atveju, kai rezultatus galima pakartotinai peržiūrėti ir įvertinti keliems gydytojams, ultragarsas atliekamas realiu laiku, tad rezultato tikslumas priklauso nuo gydytojo kompetencijos“, – sako gydytoja mamologė.

Trys ketvirtadaliai visų krūties pakitimų – gerybiniai: dažniausiai tai hormoniniai patinimai, cistos ar liaukinio audinio pokyčiai. Be to, krūties vėžio prognozės šiandien – kur kas palankesnės nei anksčiau. Pasak J. Vitko, echoskopija yra pirmo pasirinkimo tyrimas jaunoms moterims nuo 20 metų amžiaus, ją pravartu atlikti profilaktiškai bent kartą per metus, net ir neturint jokių nusiskundimų.

„Echoskopija taip pat yra svarbi planuojant nėštumą ir praėjus maždaug šešiems mėnesiams po žindymo nutraukimo. Tyrimas atliekamas ir tada, kai moterys apčiuopia sukietėjimą krūtyje, pastebi išskyras iš spenelių ar jaučia neįprastą krūtų skausmą. Echoskopija dažnai taikoma ir gerybinės krūtų patologijos stebėsenai, taip pat planuojant kontracepciją, pakaitinę hormonų terapiją, nevaisingumo gydymą, prieš atliekant planines procedūras – tokias kaip IUI ar IVF“, – akcentuoja gydytoja mamologė.

Echoskopija ypač svarbi ir prieš krūtų plastines operacijas, tokias kaip implantų įdėjimas, krūtų formos, dydžio korekcija.

Rizikos vertinimas – tyrimo metodo pagrindas

Be echoskopijos, moterims gali būti skiriama mamografija ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Mamografija taikoma nuo 45 metų arba anksčiau esant rizikos veiksnių. Tuo metu MRT yra itin jautrus metodas, naudojamas sudėtingais atvejais.

„Nors mamografija gali aptikti net neapčiuopiamus pakitimus, pavyzdžiui, smulkius kalcinatus, ji turi ir trūkumų. Dėl veikiančios spinduliuotės tyrimas dažnai atliekamas tik vyresniems nei 40 metų moterims, kai rizika susirgti vėžiu padidėja. Tuo metu ultragarsinis tyrimas veikia visiškai be spinduliuotės ir kai kuriais atvejais net pranoksta mamografiją – ypač esant tankiam krūtų audiniui, kuris dažnai būdingas jaunesniame amžiuje. Tokie audiniai ne tik sunkiai įvertinami mamografijos metu, bet ir yra jautresni spinduliuotei“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Krūtų ligų (mamologijos) centro gydytoja mamologė J. Vitko.

Kitas šiuolaikinio ultragarsinio tyrimo privalumas yra tas, kad jis išlieka efektyvus net ir moterims su krūtų implantais, po rekonstrukcinių operacijų ar vartojant hormoninius preparatus. Tokiais atvejais mamografijos vaizdai dažnai būna neinformatyvūs ar klaidinantys. Gydytoja mamologė atkreipia dėmesį, kad neigiamas mamografijos atsakymas dar nereiškia, jog krūties vėžys tikrai nepasireiškė – ypač jei moteris turi nusiskundimų ar kitų rizikos veiksnių. Dėl šios priežasties echoskopija dažnai yra pirmasis žingsnis į efektyvią krūties vėžio diagnostiką.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. gruodį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.