Gydytoja paaiškino, kas iš tiesų vyksta moters kūne perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu

Nors šiais laikais daug kalbama apie menopauzę ir su ja susijusius pokyčius, vis dar egzistuoja klaidingi įsitikinimai. Nemažai moterų, pajutusios pirmuosius simptomus, nežino, kur kreiptis pagalbos ar kaip atpažinti šio laikotarpio pradžią.

Apie tai, kokie pokyčiai iš tiesų vyksta moters organizme perimenopauzės ir menopauzės metu ir kaip atpažinti pirmuosius simptomus, pasakoja „Hila“ Medicinos ir diagnostikos centro gydytoja ginekologė Daiva Keršulytė.

Ne tik karščio bangos ir nuotaikų kaita

Šiandien požiūris į moters organizmo pokyčius menopauzės laikotarpiu yra gerokai pasikeitęs. Menopauzė nebėra vertinama tik per simptomų prizmę. Pasak gydytojos D. Keršulytės, menopauzę būtina vertinti kaip viso moters organizmo perėjimą į naują etapą, kuris reikalauja išmintingo dėmesio sveikatai.

„Dabar požiūris į menopauzę yra pasikeitęs – tai nėra tik karščio bangos ar nereguliarus mėnesinių ciklas, kaip daugelis mano. Kalbame apie viso organizmo pokyčius, lėtinių ligų prevenciją, kaulų sveikatą, Alzheimerio ir širdies ligas. Nebesusitelkiama tik į simptomų švelninimą, žiūrima holistiškai, plačiau – į tai, kaip apsaugoti moterį nuo gresiančių sveikatos sutrikimų, kurie su amžiumi tampa vis aktualesni“, – aiškina gydytoja ginekologė.

Menopauzė diagnozuojama, kai 12 mėnesių moteris neturi menstruacijų. Vis dėlto, pasak gydytojos, dažniausiai viskas prasideda gerokai anksčiau – jau perimenopauzės laikotarpiu.

Kūno pasiruošimas menopauzesi gali prasidėti ir 35-erių

Perimenopauzė yra natūralus pereinamasis laikotarpis, kai moters organizmas palaipsniui ima gaminti mažiau estrogenų, ir atsiranda pirmieji pokyčiai tiek cikle, tiek savijautoje. Šis periodas moteriai gali prasidėti nuo 35 metų arba net anksčiau ir trukti daugiau nei dešimt metų.

„Viskas prasideda nuo ciklo pokyčių. Jis gali trumpėti arba ilgėti, vėluoti ar dažnėti. Net jei mėnesinės dar vyksta reguliariai, moterys dažnai pastebi kitus pokyčius: stipresnius PMS simptomus, nuotaikų kaitą, dirglumą, jautrumą, fizinį nuovargį, ypač vakare. Kai kurios juokaudamos sako: tarsi grįžo paauglystės laikai“, – pasakoja gydytoja D. Keršulytė.

Šio laikotarpio simptomai gali būti labai įvairūs: nuo karščio bangų, padidėjusio prakaitavimo, nemigos iki sąnarių skausmų, širdies permušimų, dėmesio koncentracijos sutrikimų ar vadinamojo „smegenų rūko“. Gali varginti tik vienas simptomas arba pasireikšti keli vienu metu.

Ne iškart atpažįsta ir pačios moterys

Kaip pastebi specialistė, šio laikotarpio pokyčiai dažnai būna tokie įvairūs ir subtilūs, kad daugelis moterų ilgą laiką nesupranta, kas vyksta. Dalis jų pirmiausia kreipiasi ne į ginekologą, o į psichologus ar psichoterapeutus, manydamos, kad patiria perdegimą ar emocinius sutrikimus.

„Būna, kad moteris nuolat jaučia nuovargį, miego sutrikimus, dirglumą, bet tyrimai būna geri, aiškios priežasties nėra. Tuomet verta įtarti perimenopauzę, – atkreipia dėmesį gydytoja, pabrėždama, jog būtina atmesti kitų sutrikimų tikimybę. – Reikia išsiaiškinti, ar tai tikrai hormoninių pokyčių pasekmės, o gal yra kitos priežastys, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai, vitaminų ar mineralų stoka.“

Dėl to, siekiant nustatyti tikslią jaučiamų simptomų priežastį, svarbu atlikti išsamią diagnostiką. Prireikus glaudžiai bendradarbiaujama su kitais specialistais, pvz. endokrinologais, dietologais, reumatologais, kad būtų tiksliai nustatyta, kas sukelia moters savijautos pokyčius.

Vienas iš neįprastų, bet vis dažniau pastebimų simptomų, anot gydytojos, pakitęs moters prakaito kvapas. Ir tai nėra atsitiktinumas, mat šį pokytį lemia pasikeitusi odos ir žarnyno mikrobiota.

„Moters žarnyno mikrobiota per menopauzę keičiasi, o tai turi įtakos ne tik virškinimui ar imunitetui, bet ir odos būklei, kvapui, net emocinei savijautai. Keičiasi moters odos pH, todėl gali pakisti ir prakaito kvapas. Svarbu suprasti, kad mikrobiota yra susijusi su bendra sveikata – tiek fizine, tiek psichine“, – paaiškina gydytoja D. Keršulytė.

Tad vis daugiau kalbama apie prebiotikų ir probiotikų naudą, jų svarbą žarnyno ir viso organizmo pusiausvyrai palaikyti.

Subalansuotos mitybos svarba

Menopauzės metu kinta moters organizmas, todėl labai svarbus ir mitybos pakoregavimas. Pasak gydytojos ginekologės, nebetinkama maitintis taip, kaip jaunystėje: „Svarbu, kad su maistu gautume pakankamai baltymų – nuo 1 iki 1,5 gramo vienam kūno kilogramui. Tai nėra lengva pasiekti vien su įprastu maistu, todėl kartais rekomenduojami ir proteino kokteiliai“.

Ji taip pat akcentuoja, kad maisto papildų vartojimas turėtų būti tikslingas ir paremtas tyrimais. Nerekomenduojama vartoti multivitaminų viename buteliuke, kaip dabar madinga. Nes vienos medžiagos nedera su kitomis, pavyzdžiui, magnis su geležimi trukdo vienas kitam įsisavinti. Dėl to tikslinga pirmiausia atlikti išsamius kraujo tyrimus, kurie parodys, kokių vitaminų ar mineralų trūksta.

Kalbant apie pagrindinius papildus, gydytoja D. Keršulytė įvardija omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D, magnio, geležies svarbą. Fitopreparatai, tokie kaip raudonieji dobilai ar blakėžudės ekstraktas, gali padėti sušvelninti kai kuriuos menopauzės simptomus, tačiau jie neturi hormoninio poveikio ir neužkerta kelio osteoparozės ar širdies ligų atsiradimui.

Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas – skaudi diagnozė

Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, dar vadinamas ankstyva menopauze, yra itin jautri ir sudėtinga būklė, ypač jei ji diagnozuojama jaunai, dar negimdžiusiai moteriai. Ginekologės teigimu, tokia diagnozė gali būti nulemta genetinių veiksnių, chirurginių intervencijų ar gydymo pasekmių, pavyzdžiui, po onkologinių ligų, kai taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas.

„Būna, kad priešlaikinis kiaušidžių išsekimas nustatomas vos 30–35 metų sulaukusioms moterims. Tai labai skaudi diagnozė tiek fiziškai, tiek emociškai“, – sako gydytoja.

Svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų galima laiku pradėti gydymą, sulėtinti neigiamus procesus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kompleksinis požiūris keičia gyvenimo kokybę

Šiandien medicina taiko kompleksinį požiūrį, derinant gyvensenos pokyčius su individualiai parinktais gydymo sprendimais. Gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia yra pradėti nuo bazinių dalykų (fizinio aktyvumo, pilnavertės mitybos), o, prireikus, gali būti rekomenduojama ir pakaitinė hormoninė terapija (PHT).

„Dažnai moterys nesureikšmina rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs cholesterolio lygis ar dislipidemija. Bet kai kraujagyslės užsikimš ir įvyks infarktas ar insultas, bus jau per vėlu. O jei moteriai dar ir anksti prasideda menopauzė, jos kaulų, širdies ir smegenų sveikata yra dar labiau pažeidžiama“, – teigė „Hila“ centro ginekologė D. Keršulytė.

PHT yra itin svarbi priemonė moterims, kurios turi rizikos veiksnių. Jei šeimoje buvo osteoporozės ar širdies ligų atvejų, jei moteris yra jauna, o perimenopauzės simptomai varginantys, gali būti siūloma pakaitinė hormonų terapija.

Keičiasi ir pačių moterų požiūris į menopauzę

Gydytoja D. Keršulytė pasidžiaugė, kad vis daugiau moterų nebijo kalbėti apie savo simptomus ir ieško pagalbos. Anot jos, pasikeitęs požiūris ir didėjantis sąmoningumas leidžia ne tik geriau suprasti savo kūną, bet ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą: „Šiuolaikinės moterys nori jaustis gerai, o ne kentėti. Anksčiau sakydavo: mano mamai ir močiutei taip buvo, ir aš pakentėsiu. Dabar požiūris keičiasi“.

Kadangi šiandieninė gyvenimo trukmė yra pailgėjusi, moterys apie trečdalį ar net pusę savo gyvenimo praleidžia menopauzėje. Tad svarbu ne tik sumažinti nemalonius simptomus, bet ir rūpintis tiek savo fizine, tiek emocine sveikata. Moteris raginama nebijoti ieškoti atsakymų, reguliariai tikrintis sveikatą, konsultuotis su šeimos gydytoju, endokrinologu ar dietologu, o prireikus – ir psichologu.

„Apie 20 proc. moterų dėl menopauzės simptomų atsisako geresnių pareigų arba net palieka darbą. Todėl labai svarbu laiku sau padėti – ne kentėti. Menopauzė – tai gyvenimo etapas, kuriame moteris gali jaustis gerai, būti sveika, turėti energijos ir gyventi kokybiškai“, – pabrėžia gydytoja.