Jaučiate skausmą kojose, darosi vis sunkiau lipti laiptais ir net laisvai judėti, o naktimis kamuoja nemiga? Tai tik keli simptomai, išduodantys, kad jūsų sąnariai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau.
Įprasta manyti, kad tokios problemos kamuoja tik senjorus, kuriems dėl senyvo amžiaus tenka pagalvoti ir apie susidėvėjusių sąnarių keitimą. Tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski pastebi, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos vis dažniau atliekamos ir kur kas jaunesniems. Su juo šiandien kalbamės apie tai, kada sąnario keitimo operacija tampa neišvengiama ir ką aktualu žinoti apie šiuolaikinius endoprotezus.
Kuo mažiau judate, tuo labiau dėvisi sąnariai?
Pasak gydytojo, sąnarių nusidėvėjimą lemia įvairūs veiksniai ir vyresnis amžius – tik vienas iš jų. Kaip teigia J. Vyšumirski, tai natūralus amžėjimo procesas, tačiau įtakos jam turi ir mūsų genetika, ir kūno svoris, anksčiau patirtos traumos, uždegiminės ligos, sąnarių deformacijos bei gyvenimo būdas.
„Dažnai žmonės klaidingai mano, kad kuo daugiau juda, tuo labiau gadina sąnarius. Iš tiesų, yra atvirkščiai: reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sąnarių sveikatą,“ – sako ortopedas-traumatologas.
Gydytojas pastebi, kad judėjimas gerina kraujotaką, skatina sąnarinio skysčio gamybą, stiprina raumenis. Tačiau per didelis ar netaisyklingas fizinis krūvis, ypač sportuojant be tinkamos technikos, gali turėti priešingą efektą.
Sugriovė mitą, kad sąnarių keitimas – tik senjorams
Nors vis dar dažniausiai sąnarių keitimo operacijos siejamos su vyresniu amžiumi, ši tendencija kinta. Pasak gydytojo, vis dažniau dėl šios operacijos prireikia ir vidutinio amžiaus ar net jaunesniems žmonėms.
„Jaunesniame amžiuje sąnarių problemos dažniau atsiranda dėl traumų, įgimtų deformacijų ar itin aktyvaus fizinio darbo. Jei konservatyvus gydymas tampa neefektyvus, žmogų kamuoja skausmas, ribojama judesio laisvė, sąnarį galima keisti anksčiau nei senatvėje,“ – pastebi J. Vyšumirski.
Pastaraisiais metais, anot jo, labai pasikeitė ir požiūris į endoprotezavimą jaunesniame amžiuje – tai lėmė technologijų pažanga. Šiuolaikiniai protezai ne tik tarnauja ilgiau, bet ir yra labiau pritaikyti aktyviam gyvenimo būdui.
„Kadangi endoprotezai tampa vis patikimesni, pacientams nebereikia laukti pensijos amžiaus. sprendimą galima priimti anksčiau, kai gyvenimo kokybė jau stipriai kenčia,“ – paaiškina gydytojas J. Vyšumirski.
Sąnario keitimas svarstomas tada, kai kiti gydymo būdai nepadeda, o kasdienis gyvenimas tampa varginantis. Gydytojas ortopedas-traumatologas sako, kad tai individualus sprendimas, kuris remiasi ne tik medicininių tyrimų rezultatais, bet ir žmogaus gyvenimo kokybe.
„Jei skausmas yra nuolatinis, jis trukdo miegoti ar net apsirengti, o fizioterapija, vaistai ar injekcijos nebeduoda efekto, tai yra ženklas, kad reikėtų rimtai apsvarstyti endoprotezavimo galimybę,“ – akcentuoja J. Vyšumirski ir priduria, jog sprendimas priimamas įvertinus tiek objektyvius vaizdinių tyrimų duomenis, tiek subjektyvų paciento patiriamą diskomfortą kasdienybėje.
Kaip keičiasi gyvenimas po sąnario keitimo dirbtiniu?
Sąnario endoprotezavimo operacija – paprasčiau tariant nusidėvėjusio sąnario pakeitimas dirbtiniu, daugeliui kelia suprantamą klausimą – koks gyvenimas laukia po operacijos? Ar tai reikš, kad teks neišvengiamai sulėtinti gyvenimo tempą, galbūt atisakyti mėgstamo sporto ar net aktyvesnių pasivaikščiojimų?
Gydytojas ortopedas-traumatologas J. Vyšumirski sako, sąnario keitimas dažnai reiškia ne tik skausmo sumažėjimą, bet ir didesnę laisvę judėti. Po reabilitacijos dauguma pacientų vėl gali vaikščioti, minti dviratį, plaukioti ir net sportuoti, žinoma, atsakingai.
Kalbant apie klubo sąnario endoprotezavimą, dažnas atsigauna per 3–6 mėnesius. Kiek ilgiau užtrunkama po kelio sąnario endoprotezavimo. Svarbu vengti itin intensyvių krūvių, tokių kaip bėgimas ar kontaktinis sportas.
Pasak specialisto, endoprotezavimas nėra kelias į profesionalų sportą, bet – bilietas į gyvenimą be skausmą ir galimybę grįžti prie mėgstamų veiklų. Kalbėdamas apie atsigavimą po operacijos, gydytojas pabrėžia reabilitacijos svarbą – jai svarbu skirti pakankamai dėmesio ir laikytis specialistų nurodymų, nes tai turi tiesioginės įtakos galutiniam rezultatui.
Ką reikia žinoti apie šiuolaikinius sąnarių endoprotezus?
Kelio ar klubo sąnario endoprotezas – tai dirbtinis sąnarys, kuriuo pakeičiamas natūralus susidėvėjęs. Šiuolaikiniai sąnarių endoprotezai gaminami iš pažangių, su žmogaus organizmu gerai suderinamų medžiagų. Dažniausiai tai – titano arba kobalto lydiniai, keramika arba itin aukštos kokybės plastikas. Tokie šiuolaikiniai implantai yra saugūs, atitinka visus medicininius standartus, ir gali tarnauti ilgai – apie 15–25 metus, o neretai ir dar ilgiau. Esant poreikiui jei gali būti keičiami.
Tokie implantai sukurti taip, kad sumažintų trintį tarp paviršių ir užtikrintų kuo natūralesnį judėjimą. Tai padeda jaustis saugiau ir aktyviai gyventi dar daugelį metų po operacijos.
Hila centre – nuo pirmos konsultacijos iki reabilitacijos
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, Vilniuje atliekamos kelio ir klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Čia naudojami modernūs ilgaamžiai ir anatomiškai pritaikyti implantai – dirbtiniai sąnariai. Konsultuoja patyrę gydytojai ortopedai-traumatologai.
Kartu užtikrinama ir pažangi diagnostika paremta reabilitacija – ne tik pooperacinė, bet ir priešoperacinė, kuri taip pat yra labai svarbi planuojant sąnario keitimo operaciją. Susidėvėjusio sąnario keitimas dirbtiniu – tai svarbi intervencija, todėl rekomenduojama jai pasiruošti. Sustiprinti raumenis, jei reikia, sumažinti kūno svorį.