Spaudos centras
Spaudos centras
Praktiką atlikusi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir prieš keturiolika metų baigusi rezidentūros studijas, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Aurelija Baniukaitienė nusprendė Šiauliuose pradėti ir gydytojos karjerą. Pastovumą ir stabilumą vertinančiai jaunai specialistei buvo svarbu ateiti į pažįstamą kolektyvą, žinomą aplinką, draugišką ir kolegišką atmosferą. Tačiau gydytojos otorinolaringologės diplomą įgijusi jauna specialistė dar nežinojo, kad teks stoti prie šio skyriaus vairo ne tik pavaduojant atostogaujantį ar kvalifikaciją keliantį vadovą, bet ir jam atsisakius administracinio darbo.
Didmiesčio privalumai nevilioja
Baigus anuometinį Kauno medicinos universitetą Aurelijai buvo galimybė dirbti Kaune. Deja, šis pasiūlymas jos neviliojo. Ir ne dėl darbo didelėje klinikoje. Aurelija jaučiasi gamtos žmogumi ir jai svetimas didmiesčio šurmulys, dideli žmonių srautai, spūstys, skubėjimas.
Geriausiai Aurelija jaučiasi Kuršėnuose, kuriuose prabėgo vaikystė, kur baigė Pavenčių vidurinę mokyklą. Kai aštuntoje klasėje prasidėjo chemijos pamokos, atėjo ir noras būti gydytoja. Patiko ir biologija, mėgo rūpintis kitais, tad apie kitą profesiją ir nebegalvojo. Įgijusi mokyklos baigimo atestatą, įstojo į anuometinį Kauno medicinos universitetą. Pavyko įstoti be papildomo pasirengimo, pavyko gerais įvertinimais baigti studijas.
Bet likimas vėl parvedė į tėvų namus. Anuomet po šešerių metų bendrosios medicinos studijų buvo vieneri studijų metai internatūroje. Galėjo rinktis, kokioje ligoninėje internatūrą atlikti. Aurelija nusprendė vykti į arčiausiai tėvų namų esančią Respublikinę Šiaulių ligoninę.
Baigusi studijas ir gyventi grįžo į Kuršėnus, į savo gimtąjį miestą. Sukūrusi šeimą visada norėjusi gyventi nedideliame mieste, kur nebūtų didelio šurmulio, didelių atstumų, spūsčių. Net ir Šiauliai jai - per didelis miestas. „Mane visada traukia ramybė, gamta, joje visada pailsiu“, - sako gydytoja ir trijų dukterų mama. Kiekvienas šiame gyvenime vadovaujasi savo supratimu ir turi savo laimės formulę. Aurelija įsitikinusi, kad jei rytą nubunda ir su džiaugsmu eina į darbą, o po darbo su džiaugsmu grįžta namo – tai ji yra laiminga. Moteris džiaugiasi, kad ir šeimoje viskas gerai, ir darbe sekasi sklandžiai.
Specialybė konkreti ir įvairi
Paklausta, kodėl iš daugelio galimybių rinktis mediko specialybę ji nusprendė būti ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja, Aurelija negalvodama atsakė, kad apie šią specialybę galvojo ir studijuodama internatūroje. „Mane nuo mažens traukė chirurgijos profilis: domino procedūros, manipuliacijos, intervencijos. Specialybė patiko dar ir todėl, kad yra gana konkreti, nėra labai daug įvairių vaistų derinių, gydomi ir suaugusieji, ir maži vaikai. Labai įdomi ligų diagnostika, pacientų apžiūra, instrumentų įvairovė, jokios monotonijos: galima ir operuoti, ir konsultuoti“, - atsakė gydytoja, nedvejojanti ir tuo, kad ši specialybė visais laikais yra labai paklausi.
Kaip ir visiems internatūros studentams teko padirbėti daugelyje kitų ligoninės skyrių. Mėnuo, praleistas ir Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje. Būsimoji gydytoja liko sužavėta kolektyvu, draugiška ir kolegiška atmosfera. Ir nebebuvo dvejonių, kad, baigusi rezidentūros studijas bei įgijusi ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojos diplomą, grįš į Šiaulius.
Dirbant šį darbą labiausiai jauną gydytoją džiugina galimybė padėti žmonėms. „Dirbdama LOR gydytoja supratau, kad labai daug problemų turi žmonės, sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir džiaugiuosi, kad galiu šiems žmonėms padėti“, - sako laikinai skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja otorinolaringologė Aurelija Baniukaitienė.
Atsakomybės daugiau
Tad nuo 2011 metų Aurelija Baniukaitienė dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Per keturiolika darbo metų skyriuje įvyko daug pokyčių: skyrius labai atsinaujino, daugėjo medicinos įrangos, priemonių, modernėjo diagnostika, daug lengviau dirbti.
Tik kolektyvas, pasak gydytojos A. Baniukaitienės, labai daug nesikeitė – kaip buvo šaunus, taip ir yra, todėl darbo atmosfera labai gera: visi vienas kitą palaiko, paskatina, padrąsina. „Nuo seno šis skyrius yra vieningas ir labai smagu, kad tai tęsiasi“, - įsitikinusi gydytoja. Prieš keturiolika metų skyriui vadovavusi gydytoja Edita Brazienė pasirinko vadovauti Kelmės ligoninei. Perėmęs vairą gydytojas Audrius Blauzdžiūnas, o po jo ir Darius Bajorinas, pasibaigus kadencijai, atsisakė vadovaujamo darbo ir rinkosi dirbti gydytojais.
„Dauguma gydytojų nori dirbti gydomąjį darbą: operuoti, konsultuosi, gydyti, nes tai yra mūsų pagrindinė veikla, kurią mes pasirinkome ir kuri mums patinka. Administracinis darbas – papildoma veikla, kuriai nebuvome ruošiami“, - sako gydytoja, laikinai perėmusi vadovavimą skyriui.
Tiesa, jai vadovavimas skyriui nėra nauja veikla. Ir anksčiau tekdavo pavaduoti atostogaujantį, susirgusį ar į konferenciją išvykusį skyriaus vedėją. Kai pastarojo skyriaus vadovo D. Bajorino vedėjavimo kadencija baigėsi, jis nusprendė nebepretenduoti į šį postą. Pirmiausia apie savo sprendimą pasikalbėjo su Aurelija ir pasiūlė jai laikinai užimti šią vietą, iki kol bus paskelbtas konkursas ir paskirtas skyriaus vadovas.
„Ir aš sutikau“, - šypsosi gydytoja, nes pareigos jos negąsdino.
Aišku, dabar situacija kita, nes po dviejų-trijų savaičių negrįš į darbą vedėjas ir neperims vadovavimo. „Dabar atsakomybė didesnė, nes tenka visas administracinis darbas. Tik žinojimas, kad yra patyrusių kolegų, kurie visada patars, padės spręsti susidariusias situacijas, atsakyti į iškilusius klausimus suteikia pasitikėjimo“, - džiaugiasi gydytoja A. Baniukaitienė galimybe dirbti puikioje komandoje, kur galima tartis, klausti patarimo ir sulaukti draugiško paaiškinimo. „Mes skyriuje jaučiamės gyvenantys atskirame burbule. Jei ligoninėje ir yra problemų, mus jos aplenkia“, - teigia gydytoja. Ir tai akivaizdu, nes Ausų, nosies gerklės ligų skyriuje nestinga nei gydytojų, nei įrangos, tad laikinosios skyriaus vedėjos pareigas einanti gydytoja įsitikinusi, kad ir atmosfera kolektyve niekada nesikeis.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė