Spaudos centras
Spaudos centras
Planuodami finansus Lietuvos gyventojai didžiausią dėmesį teigia skiriantys taupymui nenumatytiems atvejams. Finansų ekspertai sako, kad tai gali rodyti ne tik neužtikrintumą dėl ateities, bet ir brandesnį požiūrį į savo finansų tvarkymą.
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta tarptautinė gyventojų apklausa parodė, kad pats svarbiausias finansinis tikslas net 39 proc. lietuvių yra taupymas nenumatytiems atvejams.
Vasarą atliktas tyrimas taip pat parodė, kad per paskutinius 12 mėnesių kone pusė šalies gyventojų (46 proc.) taupė kiekvieną mėnesį arba daugumą mėnesių. Tiesa, iš jų tik 15 proc. tai darė reguliariai ir atsidėdami konkrečią nusistatytą pinigų sumą.
Beveik trečdalis apklaustųjų Lietuvoje (31 proc.) pinigų sugebėjo atsidėti kas mėnesį, tačiau įnašas į santaupas svyruodavo, o 27 proc. respondentų teigė, kad pinigų jiems pavykdavo atsidėti tik retkarčiais, o ne kas mėnesį.
Tyrimas taip pat parodė, kad vis dar yra nemaža dalis gyventojų, kurie netaupo iš viso – nė kiek pinigų per metus neatsidėję prisipažino penktadalis lietuvių.
„Tai, kad tiek daug žmonių pagrindiniu finansiniu tikslu nurodo taupymą nenumatytiems atvejams, gali rodyti, kad šiuo metu dėl ateities jaučiamas nerimas – neužtikrintumas visuomet verčia rūpintis atsargomis. Kita vertus, detaliau analizuojant gyventojų pinigų leidimo ir taupymo įpročius galima ir pasidžiaugti, kad didelei daliai sutaupyti pavyksta. Jei žmogus turi galimybių pinigų atsidėti, planuoti ne tik būtinuosius poreikius, bet ir sistemingai kaupti ir investuoti į savo ateitį, tai – puikus finansinis tikslas“, – sako Tomas Bataitis, bendrovės „Credit24“ vadovas.
Paskolų grąžinimo prioritetu nelaiko
Tyrimas taip pat parodė, kad kiti dažniausi gyventojų finansiniai tikslai – taupymas didesniam būtinam pirkiniui (26 proc.), investavimas į pensiją (16 proc.), skolų grąžinimas (16 proc.).
Rečiau lietuvių minimi finansiniai tikslai – taupymas svajonių pirkiniui, būsto pradiniam įnašui ar investicijos į išsilavinimą bei profesinį tobulėjimą. Kai kurie gyventojai planuoja pradėti ar plėsti verslą. Dalis teigia šiuo metu neturintys jokių finansinių tikslų.
Įdomu tai, kad lietuviams, lyginant su kitų tyrime dalyvavusių šalių gyventojais, skolų grąžinimas atrodė mažiausiai svarbus metinis finansinis tikslas. Palyginimui, įsiskolinimų dengimą kaip vieną svarbiausių finansinių tikslų nurodė 26 proc. latvių, 28 proc. estų, net 38 proc. australų ir 40 proc. meksikiečių.
Be to, kur kas mažiau latvių (22 proc.) taupymą ateičiai laikė svarbiu finansiniu tikslu. Tuo tarpu pensijai taupyti linkę kur kas daugiau estų – šį tikslą kaip prioritetinį įvardijo 26 proc. šios šalies respondentų.
„Nors gali atrodyti, kad finansiniai klausimai visur turėtų būti panašūs, iš tiesų įpročiai ir prioritetai skirtingose šalyse gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, vienose valstybėse žmonės daugiausia rūpinasi skolų mažinimu, kitur – taupymu pensijai ar nenumatytiems atvejams. Tai rodo, kad finansinis elgesys labai priklauso ne tik nuo asmeninių finansinių galimybių, bet ir nuo kultūrinių, ekonominių bei socialinių kontekstų, kuriuose gyvename“, – svarsto bendrovės atstovas.
Vien turėti tikslą nepakanka
Norint pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus ir užtikrinti finansinį stabilumą visų pirma labai svarbu skirti laiko savo asmeninių finansų analizei, sako T. Bataitis.
„Pirmiausia reikėtų įsivertinti, kiek turite santaupų, kokie yra įsipareigojimai ir kokios mėnesio išlaidos. Tik žinant realų vaizdą galima priimti pagrįstus sprendimus. Vieni net ir nedaug uždirbdami sugeba taupyti ir oriai gyventi, o kiti net ir gaudami nemažas pajamas nuolat vos suduria galą su galu. Viskas priklauso nuo to, kaip tvarkote savo finansus“, – sako ekspertas.
Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad po visų mėnesinių išlaidų beveik pusei gyventojų (49 proc.) lieka tik nedidelė pajamų dalis – mažiau nei 20 proc. Tuo metu 22 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems visai nieko nelieka.
Anot T. Bataičio, tikslingiausia kelti konkrečius, pamatuojamus ir pasiekiamus tikslus, pavyzdžiui: atsidėti 10 proc. pajamų kas mėnesį, sukaupti trijų mėnesių išlaidų rezervą ar pradėti investuoti nedidelę, bet pastovią sumą.
„Svarbu, kad tikslai būtų realistiški ir susieti su jūsų gyvenimo etapais bei poreikiais. Jei šiemet planuojate būsto įsigijimą ar šeimos pagausėjimą, jūsų prioritetai turėtų atspindėti šiuos pokyčius. Jei didelių pokyčių gyvenime nenusimato, finansinį rezervą turite, prioritetų sąrašo viršūnėje gali atsirasti didesni pirkiniai, kelionės, brangios pramogos“, – pažymi finansų ekspertas.
Vis dėlto T. Bataitis pastebi, kad turėti aiškius finansinius tikslus ir jų griežtai laikytis – du skirtingi dalykai. Dėl to finansų ekspertas pataria finansinius tikslus peržiūrėti bent kartą per ketvirtį – tai padeda įvertinti progresą ir koreguoti planus pagal pasikeitusias aplinkybes.
„Finansinis planavimas nėra vienkartinė užduotis – tai nuolatinis procesas, jam reikia disciplinos, nuolatinės priežiūros. Kad tikslų siekimas būtų paprastesnis ir malonesnis, patarčiau naudoti specialiai tam sukurtas finansų valdymo programėles, leidžiančias nuolat stebėti pažangą, matyti savo finansų valdymo klaidas ir pan.“, – pabrėžia bendrovės atstovas.