Gyventojams ir verslui – nemokama galimybė peržiūrėti savo finansinio pajėgumo CV

Kredito biuras „Creditinfo“ šiandien, ketvirtadienį, suteikia galimybę įmonėms ir gyventojams  nemokamai susipažinti su jų kreditingumo ataskaitomis. Tai žvilgsnis į finansinio pajėgumo ir drausmės nuotrauką, kurioje matyti, kaip jus ar jūsų įmonę mato finansų, telekomunikacijų įmonės, kiti kreditoriai ir verslo partneriai.

„Kredito biure ataskaitos sugeneruojamos iš duomenų, kuriuos pateikia kreditoriai ir įvairūs registrai. Mūsų šiandienos iniciatyvos tikslas yra parodyti objektyvų ir nepadailintą kreditingumo portretą, kokį jį mato įmonės, iš kurių skolinamės ar perkame išsimokėtinai. Žvilgsnis į save ar savo verslą iš šono padeda pastebėti finansinio pajėgumo ir drausmės pliusus arba, žinoma, minusus“, – sako „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Nuo šių metų tiek įmonės, tiek gyventojai gali pasirūpinti, kad jų kredito reitingai būtų apskaičiuojami dar tiksliau nei iki šiol.

„Iki šiol skaičiuojant įmonių kredito reitingą buvo naudojami įvairūs įmonės rodikliai, tokie kaip veiklos amžius, sektorius, finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas, įmonės finansiniai ir sektoriniai duomenys. Tačiau ES mokėjimų direktyvos pakeitimai atvėrė galimybę nustatant kredito reitingus naudoti įmonių bankinių transakcijų informaciją. Praturtinti tokia informacija skaičiavimai tampa dar tikslesni ir daliai įmonių leidžia pagerinti savo kredito reitingus. Įtraukti šią informaciją į kredito reitingo skaičiavimą įmonės gali tiesiog pareiškusios tokį pageidavimą“, – pabrėžia A. Bogdanovičius.

„Kuo daugiau turima duomenų apie asmenį, tuo tiksliau gali būti apskaičiuotas kredito reitingas. Viena iš naujienų, suteikiančių galimybę apskaičiuoti kredito reitingą tiksliau, būtų leidimas prieiti prie banko išrašų, kurį suteiktų patys gyventojai  – tokia galimybė atsirado būtent šiemet“, – pažymi A. Bogdanovičius.

Nors tiek įmonės, tiek gyventojai kasmet turi progą nemokamai susipažinti su savo kreditingumo „portretais“, įvairūs mitai vis dar gajūs. Tą patvirtina „Creditinfo“ atlikta apklausa, kurioje respondentų buvo teiraujamasi, kaip jie supranta kredito reitingą, kaip vertina patys save ir kitus rinkos dalyvius.

Apklausa parodė, kad kai kurių stereotipų neišvengia ir „Creditinfo“ verslo klientai. Pavyzdžiui, beveik 42% apklausos dalyvių sakė manantys, kad kredito istorijos jie neturi, jei neturi kredito sutarčių ar kitų įsipareigojimų. Iš tiesų neaktyvumas kredito rinkoje – tai informacija, kad žmogus nelinkęs skolintis ar neturi tokio poreikio. Kitas gajus mitas, kurį patvirtino apklausa – net 41% respondentų mano, kad kredito istorija, pareikalavus, bus ištrinta remiantis ES Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), nors iš tiesų tokių svertų naujasis reglamentas nesuteikia.

Dauguma šios apklausos dalyvių (62%), paprašyti įvertinti savo reitingą, teigė manantys, kad jų kredito reitingas yra „A“ (aukščiausias patikimumas). Tuo tarpu 67% respondentų, paprašyti nurodyti kitų gyventojų dažniausią kredito reitingą, juos vertino prasčiau ir spėjo, kad tipinio Lietuvos gyventojo reitingas yra „C“ (vidutinis patikimumas).

„Creditinfo“ ketvirtus metus iš eilės organizuojama kreditingumo informacijos diena yra skirta atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į šios informacijos svarbą ir paskatinti domėtis savo finansiniais duomenimis. Prieš suteikdami finansavimą šiuos duomenis vertina bankai, lizingo, vartojimo kredito, telekomunikacijų ir kitos bendrovės. Gyventojai asmenines ataskaitas ketvirtadienį nemokamai gali peržiūrėti „Mano Creditinfo“ savitarnoje, o 73 000 įmonių gaus naujienlaiškius su nuoroda į jų ataskaitą.

Gera kredito istorija gali padėti ir sutaupyti palūkanų. „Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, skolinantis būstui, gera kredito istorija gali sutaupyti keliolika tūkstančių eurų palūkanų. Skolinantis automobiliui, kurio vertė 5000 Eur, galima sutaupyti iki 500 Eur, o išsimokėtinai perkant automobilį, kurio vertė 10 000 Eur, galima sutaupyti iki 1700 Eur.

Įdomūs faktai: įmonės

• Lietuvos įmonių kredito reitingai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo: įmonių, turinčių žemą rizikos laipsnį, padaugėjo 0,6 proc. punktais, o aukštos rizikos įmonių – sumažėjo 0,9 proc. punktais.
• Geri ir vidutiniai kredito reitingai šiuo metu yra iš viso priskirti 89% įmonių – tai yra, jos turi reitingus nuo 1 iki 6 (Kredito biuras įmones reitinguoja skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 indikuoja žemiausią prognozuojamą bankroto riziką, o 10 – aukščiausią).
• Šių metų spalio pradžios duomenimis, žemiausią rizikos laipsnį turėjo 25,45% visų įmonių, labai aukštą ir aukščiausią – 2,9% įmonių.
• Įmonių pradelstos skolos šiemet spalio 1 d. iš viso siekė 820,5 mln. eurų, palyginti su 978 mln. eurų pernai spalio 1-ąją.
• Vidutinė įmonių pradelsta suma šiemet spalio 1 d. siekė 9 071 eurą (pernai tuo pačiu metu – 10 959 eurai).

Įdomūs faktai: gyventojai

• Didžiausios pradelstos skolos tenka klaipėdiečiams: vienam gyventojui Klaipėdoje tenka 488 eurai skolų. Kaune vienam gyventojui tenka vidutinė 300 eurų skolų suma, Vilniuje – 294 eurai.
• Iš viso Lietuvos gyventojai turi kredito sutarčių – būsto, vartojimo paskolų, lizingo ir kitų – kurių bendra suma siekia 20 mlrd. eurų.
• Vyrai linkę labiau įbristi į skolas: 69% visų pradelstų skolų tenka vyrams, 31% moterims. Moterų vidutinė pradelsta suma siekia apie 2500 eurų, vyrų – apie 3500 eurų.
• 87% moterų turi kredito reitingą „A“ (aukštas patikimumas) arba „B“ (aukštesnis nei vidutinis patikimumas). Atitinkamai vyrų, turinčių „A“  arba „B“ reitingus, yra 81%.
• Vien aktyvių būsto paskolų yra apie 225 500, o būstui visų gyventojų pasiskolinta suma siekia beveik 14,5 mlrd. eurų. Abiem grupėms – moterims ir vyrams – tenka panašus lygis būsto paskolų: moterims tenka beveik 7 mlrd. eurų būsto paskolų, o vyrams – 7,5 mlrd. eurų.
• Moterys ima maždaug tiek pat vartojimo paskolų kiek vyrai, tačiau mažesnėmis sumomis. Moterų bendra paimtų vartojimo paskolų suma siekia 1,7 mlrd. eurų, vyrų – 2,5 mlrd. eurų.
• Lizingu vyrai ir moterys naudojasi apylygiai (pagal sutarčių skaičių), tačiau vyrų turimų įsipareigojimų lizingu suma maždaug triskart viršija analogiškus įsipareigojimus moterų grupėje. Moterims tenka 308 mln. eurų lizingo įsipareigojimų, o vyrams – 944 eurų.
• Kuo vyresnis – tuo patikimesnis: net 89% asmenų, vyresnių nei 60 metų, turi kredito reitingą „A“ . Tokią klasę grupėje nuo 25 iki 44 metų turi 21% gyventojų, o grupėje nuo 46 iki 60 metų – 73%.

Šaltinis: „Creditinfo“ 

Apie kredito biurą

Kredito biuras „Creditinfo“ yra informacinė sistema, į kurią duomenis teikia (ir gauna) komerciniai bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Pasitelkdamas pažangius prognozavimo metodus kredito biuras kuria klientų elgseną ateityje prognozuojančius reitingavimo modelius, programuoja klientų paraiškų valdymo ir kitas sistemas. Kredito biuras užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda priimti pagrįstus kredito sprendimus, o patikimam verslui ir gyventojams sudaro sąlygas gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

Daugiau informacijos:

Ieva Kutkaitė

Marketingo ir komunikacijos vadovė

UAB „Creditinfo Lietuva“

[email protected]

Mob. tel. 8 630 42540