Gyvybės draudimas: racionalus taupymas ar bereikalingos išlaidos?

Patirtis rodo, kad, rinkdamiesi draudimo produktą, lietuviai linkę pasitikėti „profesionaliu“ kaimynės ar draugo patarimu ir draudžia gyvybę tik „dėl viso pikto“. Žmonės vengia savistabos – ramiai išsiaiškinti, ko iš tikrųjų reikia jiems patiems ar jų šeimai.

Nepamatuota skuba labai dažnai ir labai greitai virsta nusivylimu. Ima atrodyti, kad išlaidos gyvybės draudimui yra bereikalingos. Tokiu atveju draudimo sutartys nutrūksta, o kartu nutrūksta ir gyvybės apsauga. Tačiau sutikite: apdraudę savo bei vaikų gyvybę ir sveikatą, jaučiamės saugiau.

Kad gyvybės draudimas taptų racionaliu taupymu, reiktų žinoti keletą paprastų taisyklių. Produktą rinktis reikia pagal tai, kiek Jums yra metų, ar esate susituokę, ar turite vaikų, kokį rizikos laipsnį toleruojate. O svarbiausia – koks draudimo tikslas: taupymas, gyvybės apsauga, apsauga susižeidus ar nuo ligų.

Yra trys „kritiniai“ amžiaus tarpsniai. Žinant juos, galima pasiruošti asmeninį taupymo planą bei pasirinkti gyvybės draudimo produktą, kurio tikrai reikia:

1) nuo gimimo iki 18 metų;

2) nuo „pirmos algos“ iki 40 metų;

3) nuo 40-mečio iki pensijos.

Draudikai šiuos tarpsnius įvardija kiek kitaip: vaikų studijos, šeimos finansų apsauga, taupymas pensijai.

Vaikų studijos – tarpsnis nuo vaiko gimimo šeimoje iki jam sukaks 18 metų. Populiariai tariant, tai draudimas, kuriuo apsidraudus kaupiami pinigai vaikų studijoms. Šiame draudime abu tėvai dalyvauja kaip apdraustieji, t.y. draudžiama jų gyvybė, o vaikas draudžiamas nuo galimų traumų bei ligų.

Labai svarbu: tėvai vaiko studijoms turi taupyti tik apdraudę savo gyvybę. Dažnai pasitaiko, kad draudžiamas tik vaikas ir taupoma tik jam. O kas bus vienam iš tėvų mirus – nepagalvojama. Juk likus vienam iš sutuoktinių, sumažėja šeimos pajamos, gali būti sunku panešti įvairių mokėjimų naštą. Esant tokiai situacijai, labai dažnai nutrūksta draudimo sutartis, o sutaupyta suma pradingsta.

Studijų draudimas yra pritaikytas tradiciniam lietuviškam gyvenimo modeliui. Lietuvoje 18-19 metų amžiaus jaunuoliai baigia mokyklą, toliau mokosi, tad jiems reikia pinigų stipendijai ir pragyvenimui. Suskaičiuota, kad 4 metų bakalauro studijos ir studento pragyvenimo išlaidos siekia apie 17 tūkstančių eurų. Tokiai sumai sukaupti, draudžiant tik ką gimusį vaiką, reikėtų kas mėnesį skirti apie 90 eurų. Deja, lietuviai studijų taupymui pajėgūs skirti vidutiniškai 40 eurų per mėnesį.

Netekus tėvų (jei buvo pasirinkta tokia apsauga) draudimo kompanija gali mokėti vaikui našlaičio pensiją. Studijų stipendija mokama 4-5 metus kas mėnesį arba visa suma iš anksto.

Jei šeimą aplanko gandrai, o tėvai jau yra apdraudę savo gyvybes, vaiko būsimoms studijoms galima būtų taupyti jį draudžiant kaupiamuoju ar investiciniu gyvybės draudimu. Draudžiantis šiuo draudimu, sukaupta suma išmokama visa išsyk.

Suėjus 18 metų, iki „pirmos algos“ racionalu drausti vaiką rizikos draudimu. Tai draudimas nuo galimų nelaimingų atsitikimų, neįgalumo, traumų ar kritinių ligų, kainuojantis vidutiniškai apie 50 eurų per metus.

Antras periodas prasideda nuo „pirmos algos“ ir tęsiasi iki 40 metų. Šis ciklas draudikų įvardijamas kaip šeimos finansų apsauga. Lyg ir akivaizdu, kad vos įsidarbinęs, žmogus jau turi pradėti galvoti apie savo būsimą pensiją.

Deja, dažniausiai rūpestis savo būsima pensija sutapatinamas tik su antros pakopos pasirinkimu. Pamirštama, kad reikia pasidomėti ir taupymo galimybėmis. Ilgalaikiam pinigų kaupimui labai tinka investicinis gyvybės draudimas, kurį pasirinkus, vienu metu taupoma, investuojama, apdraudžiama gyvybė.

Rekomenduočiau pasirinkti tokį draudimo produktą, kuris palaipsniui galėtų „augti“. Tarkime, jaunam žmogui imant paskolą butui, reikės didinti ir gyvybės draudimo apsaugas, po to jis susituoks – peržiūrės savo sutartį ir kilstelės gyvybės apsaugos sumą, gims vaikutis – gali būti, kad šią sumą vėl norėsis pakelti. Įsipareigojimai augs, bet augs ir nelaimės atveju išmokama gyvybės draudimo suma.

Beje, imant paskolą banke, klientams siūloma sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Jos nereikėtų vengti. Labai gerai šalia banko siūlomos gyvybės draudimo sutarties turėti ir savo atskirą gyvybės draudimo sutartį. Tuomet apdraustojo mirties atveju bankas padengia paskolą, o mirusiojo šeimos nariams išgyventi padeda gyvybės draudimo išmoka.

Trečiasis laikotarpis – nuo 40 metų ir daugiau – skirtas taupyti pensijai. Kaip sutaupyti pakankamą sumą pensijai Lietuvoje žmonės pradeda galvoti tik sulaukę keturiasdešimtmečio. „Greitąja pagalba“ norintiems spėti sukaupti pensijai, įvardinčiau investicinį gyvybės draudimą. Šio draudimo sutartis yra su gyvybės apsauga, o įmokos nėra skausmingos (nuo 30 eurų per mėnesį).

Kodėl šis produktas tinka kaip „greitoji pagalba“? Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, mažiausias mokėjimo laikotarpis gali būti 5 metai, o sutartis gali tęstis ir 20 metų. Tai reiškia, kad 5 metus, kol galioja mokėjimo planas, kas mėnesį mokamos įmokos, o pasibaigus mokėjimo planui toliau mokėti įmokų nebereikia, prasideda kaupimo planas. Įsigaliojus pastarajam planui, investicijos nenutrūksta, o senatvei sukaupiama visai padori suma.

Gali būti ir vienkartinė įmoka – „įmetama“ didesnė pinigų suma ir kaupiama investuojant. Tai optimali alternatyva nulines palūkanas už indėlį siūlančioms bankų sąskaitoms. Beje, apdraustojo mirties atveju sukaupta suma išmokama paveldėtojams, tad sukaupta suma niekur nepradingsta.

Renkantis investicinį gyvybės draudimą, patarčiau neskubėti ir surinkti kuo daugiau informacijos apie investicijas valdančius fondus, pagalvoti, koks toleruojamas rizikos laipsnis, išsiaiškinti, ar yra apsaugotų investavimo krypčių, kokie įmokos administravimo bei fondų valdymo mokesčiai. Sudarius sutartį, su brokeriu reikia susitikti kasmet, peržiūrėti rezultatus. Jeigu esate „pliuse“, vadinasi, jūsų investicijų portfelis dirba Jums pagal numatytą strategiją ir nereikia nieko keisti. Jei „minuse“ – neskubėti panikuoti, galbūt verta pakeisti investavimo kryptį, rizikingesnį fondą – mažiau rizikingu.

Jei šis draudimas buvo įsigytas anksčiau, maždaug 50-55-aisiais gyvenimo metais reiktų daryti sutarties pakeitimus – orientuotis į konservatyvesnes investavimo kryptis, leidžiančias saugiau taupyti.