Gyvybės mokslų sprendimai maisto pramonėje: startuolio ir didelės įmonės partnerystė prasidėjo nuo gamybos likučių

Tai, kas maisto pramonėje dažnai laikoma gamybos likučiais, biotechnologijų įmonėms gali tapti vertinga žaliava naujiems produktams. Tokią galimybę šiandien nagrinėja grybienos fermentacijos technologiją kuriantis startuolis „Biohifas“ ir viena didžiausių Lietuvos maisto pramonės įmonių „Mantinga“, ieškantys būdų antrines žaliavas paversti didesnės pridėtinės vertės ingredientais. Nors abiejų įmonių technologijų specialistai ryšį palaikė dar anksčiau, tampresnį bendradarbiavimą paskatino ir Inovacijų agentūros organizuojamas gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“.

Praėjusiais metais „Life Sciences Baltics“ Vilniuje subūrė daugiau nei 1000 dalyvių iš 33 šalių – nuo mokslininkų ir startuolių iki tarptautinių įmonių, investuotojų bei sprendimų priėmėjų. Pasak Inovacijų agentūros „Biotech Lab“ vadovės Jekaterinos Kalinienės, tokių renginių vertė matuojama ne dalyvių ar pranešėjų skaičiumi, o tuo, ar po jų tęsiasi pokalbiai, atsiranda pilotinių projektų, naujų partnerysčių ir realių technologijų pritaikymo krypčių.

„Gyvybės mokslų sektoriui šiandien svarbu ne tik kurti pažangias technologijas, bet ir rasti kelią, kaip jas pritaikyti realiose vertės grandinėse. Startuolis gali atsinešti technologinį lankstumą, greitį ir gebėjimą eksperimentuoti, o didelė pramonės įmonė – žaliavas, gamybos kontekstą, kokybės reikalavimų supratimą ir rinkos matymą. Kai šios pusės susitinka dėl konkrečios problemos, kaip „Biohifo“ ir „Mantingos“ atveju, inovacija turi gerokai daugiau galimybių virsti praktiškai pritaikomu sprendimu“, – sako J. Kalinienė.

Ryšys prasidėjo nuo mokslo

„Biohifo“ ir „Mantingos“ keliai susikirto dar anksčiau – startuolio bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Simas Borkertas bei „Mantingos“ inovacijų technologas Mantvydas Riškus buvo pažįstami dar nuo studijų Kauno technologijos universitete laikų. Bendradarbiavimo pagrindas atsirado tada, kai „Biohifas“, ieškodamas naujų žaliavų ir partnerių, atkreipė dėmesį į „Mantingos“ gamyboje susidarančius duonos ir kepinių likučius.

„Šiandien maisto pramonėje susidaro didžiuliai kiekiai šalutinių srautų, kurie dažnai panaudojami žemos pridėtinės vertės tikslams arba tampa atliekomis. Tuo pačiu auga poreikis tvariems baltymų šaltiniams. Mūsų technologija sprendžia abi problemas vienu metu“, – pasakoja „Biohifo“ vadovas Tomas Byčkovas.

„Biohifo“ kuriamos technologijos esmė – grybienos fermentacija, kai grybiena auga ant augalinių žaliavų ir fermentacijos metu jas transformuoja. Taip iš žaliavų, kurios kitu atveju galėtų būti panaudotos žemesnės vertės tikslams, galima kurti baltyminius ingredientus, skaidulomis praturtintus produktus ar funkcinius maisto komponentus.

„Duonos ar kepinių trupiniai yra itin įdomi žaliava, nes juose gausu angliavandenių ir kitų maistinių medžiagų, reikalingų grybienos augimui. Tai reiškia, kad jie gali tapti puikia terpe fermentacijai. Mums ypač įdomi galimybė sugrąžinti šias žaliavas atgal į maisto grandinę, sukuriant tikrą žiedinės ekonomikos pavyzdį“, – sako T. Byčkovas.

Gamybai reikia sprendimo, technologijai realios aplinkos

„Mantinga“ dalį antrinių žaliavų grąžina į gamybą, tačiau jų susidaro daugiau, nei galima racionaliai panaudoti esamais būdais. Todėl bendrovė ieško sprendimų, kaip dar kokybiškai panaudoti turimas žaliavas.

„Bendradarbiavimo su „Biohifu“ idėja kilo ieškant būdų, kaip galėtume dar kitaip panaudoti gamybos procese susidarančias maisto atliekas – konkrečiai trupinius. „Biohifo“ kompetencija grybienos fermentacijos srityje leido į šias antrines gamybos žaliavas pažvelgti kaip į potencialų substratą naujai, aukštesnės pridėtinės vertės maisto žaliavai“, – sako „Mantingos” inovacijų technologas Mantvydas Riškus.

Pasak M. Riškaus, bendradarbiavimas su startuoliais verslui tampa prasmingas tada, kai padeda spręsti konkretų gamybos, produkto ar technologinį klausimą. „Mantingai“ ypač aktualūs sprendimai, kuriuos galima pritaikyti maisto pramonėje – nuo inovatyvių ingredientų ir produktų kokybės gerinimo iki gamybos efektyvumo ar tvaresnio antrinių žaliavų panaudojimo.

„Laboratorijoje galima įrodyti, kad technologija veikia, tačiau tik realioje gamybinėje aplinkoje galima suprasti, ar ji bus pritaikoma komerciškai. Pramoninės žaliavos dažnai skiriasi savo sudėtimi, kokybe ar sezoniškumu, todėl labai svarbu išbandyti procesą realiomis sąlygomis. Bendradarbiavimas su tokiomis įmonėmis kaip „Mantinga“ leidžia mums anksti identifikuoti technologinius iššūkius, geriau suprasti rinkos poreikius ir kurti sprendimą, kuris būtų ne tik moksliškai pagrįstas, bet ir ekonomiškai patrauklus pramonei“, – prideda T. Byčkovas.

Nuo bandymo prie komercinio potencialo

Šiuo metu „Biohifo“ ir „Mantingos“ bendradarbiavimas yra technologinio validavimo ir galimų produktinių sprendimų vertinimo etape. Abi pusės siekia suprasti, kokį ingredientą iš antrinių žaliavų galima pagaminti efektyviausiai, kokią vertę jis galėtų sukurti galutiniam produktui, kaip toks procesas galėtų būti integruojamas į esamas gamybos grandines ir kokį komercinį potencialą šie sprendimai galėtų turėti ateityje.

„Matome potencialą pačioje kuriamoje žaliavoje. Tikime, kad fermentacijos būdu sukurta žaliava gali tapti inovatyviu ingredientu, leidžiančiu kurti naujus, tvaresnius ir didesnės pridėtinės vertės maisto produktus. Plėtodami šį bendradarbiavimą prisidedame ir prie startuolio augimo – padedame didinti projekto matomumą, komunikuoti jo potencialą ir sudaryti prielaidas sėkmingai pritraukti investicijas į kuriamos technologijos bei įrangos vystymą“, – teigia M. Riškus.