HBSC tyrimas: psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp moksleivių mažėja nevienodai – ryškėja rizikos tarp merginų

Alkoholis, tabako ir nikotino turintys gaminiai – dažniausios vaikų išbandomos ir vartojamos priklausomybę sukeliančios medžiagos Lietuvoje. Pastarąjį dešimtmetį keičiasi ne tik vartojimo įpročiai, bet ir vartojamų priemonių formos: vis labiau populiarėja nikotino turintys gaminiai – elektroninės cigaretės ir garinamieji junginiai.

Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) – vienas pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamų paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimų Europoje, atliekamas pagal griežtą ir vieningą tarptautinį tyrimo protokolą.

HBSC tyrėjų komanda – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų grupė – apžvelgė pastarųjų metų rizikingo alkoholio ir nikotino gaminių vartojimo paplitimo dinamiką Lietuvoje.

Alkoholio vartojimo paplitimas 2014–2022 m. Lietuvoje

Bent kartą per gyvenimą alkoholį vartojusių dalis mažėjo tiek tarp 7–9 klasių vaikinų, tiek tarp merginų, nors merginų rodikliai išliko aukštesni per visą tyrimo laikotarpį: 2014 m. daugiau kaip pusė vaikinų ir per 40 proc. merginų buvo bandę vartoti alkoholinių gėrimų, kai 2022 m. vaikinų, bandžiusių alkoholį, sumažėjo trečdaliu, o merginų rodikliai išliko panašūs.

Dar jautresnis alkoholio vartojimo rodiklis – bent kartą per pastarąjį mėnesį vartojusių alkoholį jaunuolių dalis. Jeigu 2014 m. alkoholį vartojo kas penktas Lietuvos berniukas ir mergaitė, tai 2022 m. vartojančių berniukų dalis sumažėjo trečdaliu, o merginų alkoholio vartojimo dinamika iš esmės nepakito per visą stebėjimo laikotarpį.

Nikotino junginių vartojimo paplitimas 1994–2022 m. Lietuvoje

Vertinant 1994–2022 m. tyrimų rezultatus, nustatyta, kad bent kartą per gyvenimą rūkiusių 5–7 klasių mokinių dalis buvo didžiausia 2002 m., o vėliau ėmė mažėti ir 2022 m. pasiekė mažiausią lygį per visą stebėjimo laikotarpį: 1994 m. bandė rūkyti daugiau nei kas antras berniukas ir kas penkta mergaitė, o 2022 m. vaikinų ir merginų rodikliai beveik susilygino, bent kartą per gyvenimą rūkė šie tiek daugiau negu ketvirtadalis 5–7 klasių moksleivių.

Per pastarąsias 30 dienų įprastas cigaretes 1994 m. rūkė kas dešimtas berniukas ir vos trys nuošimčiai merginų. 2022 m. rūkančių berniukų dalis liko labai panaši, tačiau  cigaretes rūkančių merginų dalis išaugo kone trigubai ir susilygino su berniukų rodikliais.

Dar didesnis iššūkis – Lietuvos mokinių elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas. 2022 m. duomenimis, vienas iš penkių Lietuvos mokinių garina elektronines cigaretes, o šiuos gaminius bent kartą gyvenime bandė ketvirtadalis paauglių. Lyginant su 2014 m., situacija pastebimai keitėsi: jeigu tuomet per pastarąjį mėnesį elektronines cigaretes garino kas dešimta mergina ir kas šeštas vaikinas, tai 2022 m. merginų garinančių elektronines cigaretes padvigubėjo, o vaikinų rodikliai išaugo trečdaliu. Merginų psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai pirmą kartą pasivijo berniukų ir pradeda lenkti.

Žalingi įpročiai atsiliepia paauglių sveikatai

Tyrimo rezultatai rodo, kad nepaisant pažangos mažinant tradicinių tabako gaminių vartojimą, elektroninių cigarečių ir kitų nikotino gaminių plitimas tarp mokinių kelia naujų visuomenės sveikatos iššūkių, ypač tarp merginų.

Tai, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas neigiamai atsiliepia jaunų žmonių sveikatai, patvirtina ir kiti HBSC duomenys. Lietuvos mokslininkai pastebi, kad šių medžiagų vartojimas susijęs su prastesne psichoemocine ir fizine savijauta.

Lietuvos moksleiviai, kurie renkasi žalingus įpročius, dažniau skundžiasi galvos, nugaros ir skrandžio skausmais, jiems dažniau pasireiškia galvos svaigimas ir silpnumas, jų psichoemociniai rodikliai yra prastesni – mažesnis laimingumas, pasitenkinimas gyvenimu ir savo sveikata. Beje, šios sąsajos labiau išreikštos tarp merginų negu tarp vaikinų. Tai rodo, kad žalingi įpročiai gali atsiliepti sveikatai ne tik suaugus ar senatvėje, bet jau ir vaiko bei paauglio amžiuje.

Apžvalgą atliko mokslininkai Kastytis Šmigelskas, Monika Žemaitaitytė, Tomas Vaičiūnas, Justina Trišauskė, Mindaugas Štelemėkas.

Su išsamesne HBSC tyrimo rizikingo alkoholio ir nikotino gaminių vartojimo paplitimo dinamika Lietuvoje galite susipažinti tyrimo puslapyje:

https://hbsc.lt/wp-content/uploads/2025/06/Psichoaktyviu-medziagu-vartojimas.pdf

HBSC – paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas – geriau pažinti 11–17 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų.  

Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 metais ir tęsiamas iki šiol, jį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas.