Helovino savaitgalį - interneto sukčių suaktyvėjimas

Artėjant jaunimo pamėgtai Helovino šventei, saugumo ekspertai įspėja apie suaktyvėjusias sukčių atakas. Prisidengus Helovino nuotaika, internete suaktyvėja pokštų, pasiūlymų bei nuorodų į intriguojančias svetaines.

Atsargumas ypač rekomenduotinas socialiniuose tinkluose – tai pagrindinis kanalas, kur kibernetiniai sukčiai tyko atsitiktinių aukų.

„Helovynas, kaip ir Valentino diena yra jaunimo pamėgtos šventės. Jų metu kyla didžiausias šurmulys internete – tuomet, kaip niekad pilna galimybių sukčiams siuntinėti teminus paveikslėlius, filmukus, pokštus, pasiūlymus vakarėliams ir pan. Tai daugiausiai „phishing“ tipo atakos, kai bandoma pasinaudoti sumažėjusiu internautų budrumu“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Saugumo ekspertai paskaičiavo, kad kiekvieną Heloviną dažniausiai pasitaiko šios „phishing“ atakos:

- Brukalai (angl. spam) su nuolaida Helovino kostiumams, kitoms prekėms, dovanoms. Vartotojai viliojami neva laimėta dovana ar nuolaidomis. Jiems siūloma apsilankyti tam tikrame, dažniausiai e. parduotuvės, puslapyje, pateikti banko kortelės duomenis ar kitą asmeninę informaciją.

- Šokantys griaučiai ar kiti plačiai paplitę, kiekvienus metus internete „vyraujantys“ pokštai, sveikinimo paveiksliukai. Už jų slepiasi informaciją šnipinėjantys virusai, kenkėjiškos programos.

- Vakarėlių kvietimai. Jie dažnai siunčiami kaip prisegtukai laiškuose, žinutėse. Jie slepia kenkėjiškas programas, kurios įsidiegia į kompiuterį iškart atvertus kvietimą apsilankyti renginyje, pasinaudoti viena ar kita pramoga.

Helovino linksmybėms pasirengusiems internautams patariama neprarasti budrumo, nes tai pagrindinis būdas išvengti galimų suktybių.

Rekomenduojama nespausti aklai ant kiekvienos nuorodos, neatidarinėti atsitiktinių el. laiškų.

Prieš paspaudžiant intriguojančią nuorodą į paveikslėlį, vaizdo įrašą ar akciją prekei, derėtų patikrinti pagrindinį jame nurodytos svetainės adresą. Jei jis nežinomas, skamba keistai ar užsienio kalba, verta suvesti pavadinimą į paieškos sistemą ir patikrinti informaciją, taip pat  paskaityti atsiliepimus.

Prieš atveriant gautą el. laišką, svarbu pastebėti ar nėra įtartinų priedų, ar pateikta siuntėjo informacija.

Atsargumas būtinas ir tuomet, kai kviečiama kažką atsisiųsti ar laimėti. Tokios vagystės ypač vyrauja socialiniuose tinkluose. Vartotojai kviečiami pamėgti socialinę paskyrą ir dalintis ja su draugais ar užpildyti anketą, kuri neva suteikia šansą būti išrinktam ir laimėti siūlomą prizą. 

Itin budriems rekomenduojama būti tuomet, kai prašoma įvesti asmeninę informaciją, pvz. vardą, el. pašto adresą, telefono numerį.

Apie „NOD Baltic“
Pažangius programinės įrangos sprendimus pristatanti bendrovė „NOD Baltic“ (www.nodbaltic.lt) turi išskirtines pasaulinės kompiuterinio saugumo priemonių kūrėjos ESET atstovavimo teises Lietuvoje bei šalyje siūlo antivirusinę programinę įrangą „ESET NOD32 Antivirus” ir „ESET Smart Security“. Lietuvoje ESET saugumo sprendimus naudoja Ignalinos atominė elektrinė, LR kultūros ministerija, televizijos kanalas LNK, Kauno technologijos universitetas ir daugelis kitų kompanijų.

Bendrovė pristato ir pirmaujančios teksto atpažinimo sprendimų kūrėjos „ABBYY“ produktus, papildomas apsaugos priemones ir modernius programinius įrankius patogesniam kasdieniam darbui. „NOD Baltic“ taip pat yra pirmasis autorizuotas „Google Apps“ virtualaus biuro sprendimo atstovas Lietuvoje.

Apie ESET
ESET sukurtos antivirusinės įrangos sistemos „ESET NOD32 Antivirus” ir „ESET Smart Security“, pelniusios daug apdovanojimų, saugo nuo žinomų ir nežinomų kompiuterinių virusų, šnipinėjančių bei kitų kenksmingų programų realiuoju laiku. ESET buvo įtraukta į „Deloitte“ sudaromą 500 sparčiausiai augančių įmonių sąrašą bei yra pirmoji bendrovė, gavusi daugiausia, net 81 „Virus Bulletin“ apdovanojimą. ESET būstinė įsikūrusi Bratislavoje (Slovakija), kompanija turi filialus San Diege (JAV), Prahoje (Čekija), Buenos Airėse (Argentina). Jos atstovai veikia daugiau negu 180-yje šalių. Daugiau informacijos www.eset.lt.