Hormonų iššūkiai skirtingais amžiaus tarpsniais: kaip pasiruošti ir sau padėti?

Moterų hormoninė sistema kinta visą gyvenimą – nuo pirmųjų menstruacijų paauglystėje iki menopauzės, kuri dažnai atneša tiek fizinių, tiek emocinių iššūkių. Šie pokyčiai neišvengiami, tačiau jų eiga ir poveikis labai priklauso nuo to, kaip moteris prižiūri savo sveikatą.

„Paauglystė – tai laikotarpis, kai pradeda formuotis hormonų sistema. Daugeliui merginų tai susiję su nereguliariomis mėnesinėmis, odos problemomis, emociniu pažeidžiamumu Vėliau – nėštumo ir gimdymo laikotarpis, kuriame svarbus progesterono ir prolaktino balansas. O perimenopauzės ir menopauzės metu mažėja estrogeno, kas lemia karščio bangas, nuotaikos svyravimus, miego sutrikimus ar net kaulų tankio mažėjimą“, – komentuoja endokrinologė Ieva Auglytė.

Gydytoja akcentuoja, kad svarbu stebėti savo organizmą, ypač kai atsiranda keli kartu pasireiškiantys simptomai: „Jeigu juntamas nuolatinis nuovargis, nemiga, plaukų slinkimas, svorio pokyčiai – tai ženklas, kad verta kreiptis į gydytoją“

Kiekvienam amžiui – skirtinga pagalba

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė iš praktikos mato, kad moterų poreikiai skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus.

„Paauglės ateina dėl spuogų, ciklo nelygumų. Jaunos mamos – ieškodamos saugių papildų po gimdymo ar žindymo metu. O vyresnės moterys dažniausiai teiraujasi, kaip sušvelninti menopauzės simptomus. Kiekvienai grupei galime padėti, bet svarbiausia – išklausyti ir tinkamai nukreipti“, – teigia ji.

Premenopauzės laikotarpiu (dažniausiai apie 50–55 metus) moterų organizme pradeda mažėti estrogeno – pagrindinio lytinio hormono. Kai kiaušidės galutinai nustoja veikti, prasideda menopauzė. Estrogeno sumažėjimas veikia ne tik vaisingumą – keičiasi visas moters organizmas.

„Dėl mažėjančio estrogeno kiekio moterims dažnai didėja svoris, silpnėja raumenų tonusas, atsiranda dirglumas, nemiga, svyruoja kraujospūdis, gali padidėti cukraus ir „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.

Pasak jos, estrogeno trūkumas nebūtinai susijęs tik su amžiumi. Jaunesnėms moterims hormonų pusiausvyra gali sutrikti dėl per didelio fizinio krūvio, valgymo sutrikimų, prastai veikiančios hipofizės ar kitų priežasčių.

„Tačiau ir per didelis estrogeno kiekis turi savo rizikas – tuomet pasireiškia menstruacijų ciklo sutrikimai (tiek per silpnas, tiek per gausus kraujavimas), sumažėjęs lytinis potraukis, nuovargis, o kartais – net gerybiniai arba piktybiniai krūties audinių pakitimai“, – aiškina vaistininkė.

Organizmui reikalingos medžiagos

Tiek PMS metu, tiek artėjant menopauzei, moters organizmui dažnai pritrūksta tam tikrų medžiagų, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu jų kiekiu. Magnis, vitaminas B6 ir kalcis yra vieni svarbiausių mikroelementų, padedančių mažinti įtampą, dirglumą ir raumenų spazmus.

„Menopauzės metu karščio bangas ir kitus nemalonius simptomus gali švelninti fitoestrogenai – natūralios augalinės medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip estrogenai. Jie išgaunami iš tokių augalų kaip raudonasis dobilas, kekinė blakėžudė, soja, linų sėmenys, kininis skudutis. PMS simptomus – nuotaikų svyravimus, krūtų jautrumą ar pilvo pūtimą – padeda palengvinti nakvišos aliejus, skaistminių ekstraktas ir vitaminas E“, – vardija K. Šnirpūnienė.

Vis dėlto, jei maisto papildai nepadeda, kai kuriais atvejais gydytojai skiria geriamus kontraceptikus – jie padeda sureguliuoti ciklą ir sušvelninti PMS simptomus. Sunkios menopauzės atvejais gali būti taikoma pakaitinė hormonų terapija, tačiau šis gydymo būdas skiriamas tik individualiai, įvertinus moters sveikatos būklę.

„Hormoniniai vaistai netinka visoms – jei yra padidėjusi krūties vėžio, kraujo krešulių, insulto ar kepenų ligų rizika, gydytojai dažnai rekomenduoja alternatyvius sprendimus“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Tyrimai – pirmas žingsnis

Pasak I. Auglytės, pirmiausia reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, o esant poreikiui – atlikti hormonų tyrimus.

„Kokius tyrimus atlikti, priklauso nuo konkrečių simptomų ir įtariamos hormoninės grandies sutrikimų. Dažniausiai vertiname skydliaukės hormonų kiekį – TSH, T3, T4. Jei įtariami lytinių hormonų svyravimai, tiriami estrogenas, progesteronas, testosteronas, LH ir FSH. Įtarus policistinių kiaušidžių sindromą ar cukrinį diabetą, labai svarbūs ir gliukozės bei insulino tyrimai. O jei simptomai rodo padidėjusį stresą ar antinksčių disfunkciją, rekomenduojame patikrinti kortizolio ir DHEASO4 rodiklius“, – pataria gydytoja.

Jos teigimu, hormonų pokyčiai yra natūrali dalis, bet tai nereiškia, kad būtina taikstytis su prasta savijauta.

„Tinkamai parinktos priemonės, judėjimas, mityba, poilsis ir atviras dialogas su sveikatos specialistais gali padėti moteriai kiekviename gyvenimo etape jaustis stipriai, stabiliai ir užtikrintai“, – užbaigia endokrinologė.