Į Lietuvą iš Ukrainos atvykęs mokslininkas L. Pilyuginas: „Atsakymų paieška – įdomesnė už detektyvų skaitymą“

Į Lietuvą, prasidėjus karui Ukrainoje, atvykęs dr. Leonidas Pilyuginas jau netrukus prisijungė prie Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto bendruomenės. Mokslininkas mūsų šalyje jau trejus metus ne tik sėkmingai tęsia mokslinį darbą, bet ir pažįsta kultūrą bei gamtą. Kaip pasakoja pats mokslininkas, Ukrainoje nemėgęs žvejoti, po pirmosios žvejybos Lietuvoje tapo tikru žvejybos entuziastu. 

Pasirinko Lietuvą 

Dr. L. Pilyuginas nuo1980 metų dirbo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Pagrindinėje astronomijos observatorijoje Kijive, per šį laikotarpį paskelbė daugiau kaip 130 straipsnių Europos ir JAV astronomijos žurnaluose, monografiją ir skyrių kolektyvinėje monografijoje, parengė ir apgynė (habilituoto) daktaro disertaciją. Už nuopelnus mokslui Ukrainoje jis buvo apdovanotas Valstybine premija ir išrinktas į Ukrainos nacionalinę mokslų akademiją. 

Pasak dr. L. Pilyugino, praėjus trims savaitėms nuo karo Ukrainos pradžios, jis su žmona persikėlė į Lietuvą, nors iš pradžių neturėjo aiškaus plano, į kurią šalį vykti. 

„Įvairių šalių astronomijos institutai, tarp kurių – ir  Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, pasiūlė pagalbą astronomams iš Ukrainos. Kirtęs Ukrainos – Lenkijos sieną, susisiekiau su tuomete Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktore prof. Gražina Tautvaišiene, norėdamas pasitikslinti, ar galėčiau prisijungti prie Instituto astronomų bendruomenės. Atsakymas buvo teigiamas, tad nedvejodamas atvykau į Vilnių“, – dalijosi mokslininkas. 

Ukrainos mokslininkų integraciją į Lietuvos mokslo bendruomenę nuo karo pradžios remia Lietuvos mokslo taryba (LMT). Nuo 2022 metų LMT finansinę pagalbą suteikė jau 202 tyrėjams iš Ukrainos, jų įdarbinimui skirta beveik 3 mln. eurų.

Atradimai vis labiau stebina

Dr. L. Pilyugino mokslinis interesas – spiralinių ir netaisyklingų galaktikų cheminės evoliucijos tyrimai. 

„Tiriu deguonies ir azoto kilmę, šių cheminių elementų gausos evoliucinius pokyčius ir jų pasiskirstymą galaktikose. Aš sudariau galaktikų cheminės evoliucijos modelius, ypatingą dėmesį skirdamas galaktiniams vėjams ir žvaigždžių formavimosi regionų savipraturtėjimui. Svarbi mano veiklos dalis – kalibracijų (metodų) kūrimas, skirtas nustatyti deguonies ir azoto gausą tarpžvaigždinėse dujose. Pasitelkus pasiūlytas kalibracijas, remiantis turimais spektroskopiniais matavimais, deguonies ir azoto gausa buvo nustatyta šimtuose galaktikų. Be to, gausos nustatytos šimtuose (ir net tūkstančiuose) taškų daugelyje galaktikų. Gautos gausos tapo pagrindu tyrimams, analizuojantiems ryšius tarp cheminių charakteristikų ir kitų makroskopinių galaktikų parametrų, kas yra svarbu galaktikų formavimosi ir evoliucijos teorijai. Daugelis tyrimų buvo atlikti bendradarbiaujant su astrofizikais iš Vokietijos, Ispanijos, JAV, Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Meksikos ir kitų šalių“, – paaiškino dr. L. Pilyuginas. 

Nuo 2022 metų, dirbdamas Vilniaus universitete, mokslininkas jau paskelbė 11 straipsnių. Šiuo metu tyrimus vykdo bendradarbiaudamas su prof. G. Tautvaišiene, kuri yra galaktikų cheminės evoliucijos ekspertė. 

Kasdienis darbas – atsakymų paieškos

Pašnekovas pasakojo, jog maždaug prieš 30 metų jis ir G. Tautvaišienė, dirbdami visiškai savarankiškai, publikavo straipsnius apie Magelano Debesų cheminę evoliuciją. Pastaraisiais metais dirbdami kartu gavo keletą įdomių rezultatų.

„Pirmiausia, ieškant mūsų galaktikos (Paukščių Tako) dvynių, pasiūlėme naudoti ne tik struktūrinius parametrus (masę, spindulį, sukimąsi), bet ir evoliucinius parametrus (deguonies gausą galaktikos centre ir periferijoje). Nustatėme, kad evoliuciniai parametrai suteikia griežtesnį kriterijų tikriems Paukščių Tako dvyniams atrinkti. Taip pat nustatėme, kad Paukščių Takas yra gana unikali galaktika evoliucijos požiūriu.

Antra, jau seniai žinoma, kad spiralinių galaktikų diskų radialiniai gausos gradientai yra neigiami – t. y. centre gausa yra didesnė ir mažėja didėjant atstumui nuo galaktikos centro. Įprasta manyti, kad deguonies gausa galaktikoje yra simetriška. Spiralinės galaktikos rodo azimutinę deguonies gausos variaciją, tačiau sritys, kuriose gausa yra padidėjusi ar sumažėjusi, palyginti su bendra tendencija, paprastai išsidėsčiusios daugiau ar mažiau atsitiktinai visoje galaktikoje. Mes nustatėme penkias galaktikas, kurios pasižymi ryškia azimutine gausos asimetrija – vidinėje kiekvienos galaktikos dalyje yra sritis, kurioje deguonies gausa didesnė nei kitose srityse“, – pasakojo VU mokslininkas. 

Pašnekovo žodžiais, dabartiniai rezultatai įvairiose astronominių tyrimų srityse yra įspūdingi. Pavyzdžiui, dar visai neseniai planetos už Saulės sistemos ribų buvo aptarinėjamos tik fantastiniuose pasakojimuose. Dabar astronomai jau yra atradę į Žemę panašių planetų aplink kitas žvaigždes.

Kalbant apie galaktikų tyrimus, jau gerai žinoma, kad Visatoje egzistuoja didžiulė galaktikų įvairovė. Kodėl galaktikos tokios skirtingos? Kokia yra mūsų galaktikos – Paukščių Tako – vieta bendrame galaktikų kontekste? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus paieška yra įdomesnė už detektyvų skaitymą.

Mokslininko atliekamus tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Dr. L. Pilyuginas dalyvavo atvirojo mokslo projekte OPUS (angl. Open and Universal Science), prie kurio įgyvendinimo prisidėjo ir LMT, kur parengė pranešimą apie atviros prieigos galimybes tyrimų grupei, kurioje dirba.

Paklaustas, kas labiausiai patinka gyvenant Lietuvoje, pašnekovas išskyrė žmonių geranoriškumą, paslaugumą ir toleranciją, siūlomą pagalbą įvairiose situacijose.

„Vilnius yra labai žalias ir švarus miestas. Man labai malonu pasivaikščioti miesto parkuose ir gatvėse. Užupio Respublika ir jos Konstitucija taip pat paliko didelį įspūdį. Žinoma, sužavėjo ir Lietuvos ežerai. Ukrainoje nežvejojau, tačiau po pirmosios žvejybos Lietuvos ežere tapau žvejybos entuziastu“, – dalijosi pašnekovas. 

Palaikydama Ukrainos mokslininkų integraciją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę, 2024 m. LMT pradėjo vykdyti daugiašalę tarptautinę iniciatyvą, skirtą atspariai švietimo ir mokslo sistemai Ukrainoje kurti. Programa IMPRESS-U, kurios iniciatorius yra JAV Nacionalinis mokslo fondas kartu su Ukrainos nacionaliniu tyrimų fondu, dalyvaujant JAV, Lenkijos, Latvijos ir Estijos MTEP finansuojančioms organizacijoms, LMT remia pažangiausius daugiašalius mokslo ir inžinerinius tyrimus švietimo ir inovacijų srityse. 2024–2025 m. LMT  šiai iniciatyvai vykdyti skiria 400 tūkst. Eur. 

© Pašnekovo asmeninio archyvo nuotrauka