Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. spalio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Audito komitetas posėdyje nagrinėjo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo ir giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo projektų eigą bei šių projektų finansavimo perspektyvas.
Posėdžio metu paaiškėjo, kad IAE uždarymo ir radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo kaštai gerokai viršys 11 mlrd. eurų. Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžė, kad faktiškai už tokią sumą Lietuva galėtų pastatyti naują atominę elektrinę, nes, remiantis kitų ES šalių patirtimi, naujos AE (pvz.: 1200 MW bendros galios) statybos kaštai, priklausomai nuo pasirinktos technologijos, projekto dydžio, statybos tempo, galėtų svyruoti apie panašią 11–12 mlrd. eurų sumą.
IAE uždarymo kaštai didėja iki 4 mlrd. eurų
Pirmiausia, vien tik IAE eksploatavimo nutraukimo kaštai, kaip komiteto posėdyje teigė Energetikos ministerijos atstovai, sieks apie 4 mlrd. eurų.
Europos Sąjunga šiam tikslui jau yra skyrusi 2,1 mlrd. eurų, šiuo metu su Europos Komisija deramasi dėl dar 680 mln. eurų skyrimo.
Likusi suma bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis – iki 2026 m. tam buvo jau skirta apie 300 mln. eurų.
Tačiau patirtis rodo, kad nuo 2010 m. dalis IAE eksploatavimo nutraukimui skirtų lėšų buvo panaudota itin neatsakingai: projektų įgyvendinimas vėlavo penkerius metus, kilo nuolatiniai ginčai su IAE uždarymo projektų rangovu (NUKEM), įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pareikšti tuo metu IAE vadovavusiems ir kitiems atsakingiems asmenims. Dar prieš dešimtmetį, kai Seimas nagrinėjo šios elektrinės uždarymo aplinkybes, buvo konstatuota, kad dėl vėluojančių IAE eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo terminų ir dėl augančių sąnaudų gali neužtekti vien tik ES lėšų, todėl IAE uždarymui reikės naudoti ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. „Tokie praeities pavyzdžiai rodo, kaip su IAE uždarymui skirtais pinigais nebuvo gebėta tvarkytis atsakingai ir efektyviai, o kontrolės mechanizmai veikė nepakankamai, kad būtų užtikrintas tinkamas ir skaidrus lėšų panaudojimas“, – pabrėžė A. Skardžius.
Giluminis atliekynas – daugiau nei 7,1 mlrd. eurų
Komiteto posėdyje taip pat paaiškėjo, kad kitam jėgainės uždarymo etapui, t. y. giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimui (statybos darbai planuojami 2050–2070 m.), pagal 2024 m. atliktus ekspertų skaičiavimus, reikės dar apie 7,1 mlrd. eurų (be PVM), nevertinant infliacijos bei papildomų kaštų. Visa ši suma, tikėtina, bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis. „Visgi, kyla klausimų, kodėl šis projektas nėra finansuojamas ES donorų lėšomis, nes būtent vykdant jų reikalavimą 2010 m. IAE buvo uždaryta“, – komentavo A. Skardžius.
2025 m. atliekyno įrengimui iš valstybės biudžeto skirta rekordinė – 51 mln. eurų suma , tokią pat sumą kasmet planuojama skirti ir 2026–2027 m. Tačiau Energetikos ministerija skaičiuoja, kad per metus reikėtų sukaupti kur kas didesnę – apie 120 mln. eurų sumą, taip pat atkreipė dėmesį, kad per 2020–2025 m. laikotarpį pavyko sukaupti tik 119 mln. eurų.
Komiteto pirmininko nuomone, šioje situacijojeyra elgiamasi neatsakingai, šią problemą ketinant palikti spręsti ateities kartoms, nes dabartinis finansavimo tempas yra neadekvatus realiems poreikiams.
Kaip matyti, kaupiant tokiu tempu po 24 metų, kai jau reikės pradėti giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno statybas, bus sukaupta tik apie 10 proc. jam įrengti reikalingų lėšų. Kita vertus, dedama per mažai pastangų ieškant kitų šalių,turinčių technines galimybes priimti mūsų šalies radioaktyviąsias atliekas, kas realiai leistų sumažinti IAE uždarymo kaštus.
Giluminio atliekyno vieta bus aiški jau 2026 m.
Posėdyje taip pat diskutuota dėl potencialių giluminio atliekyno teritorijų parinkimo, aptarta kitų ES šalių patirtis dėl radioaktyvių atliekų saugojimo.
Glumina tai, kad pagal ekspertų skaičiavimus, vien tik giluminio atliekyno vietos paieška ir tyrimai kainuos 521 mln. eurų, todėl komiteto nariams kilo abejonių, ar tokia kaina yra adekvati ir domėtasi, kokie darbai numatyti šioje sąmatoje.
Taip pat kelta klausimų, kodėl buvo pasirinktos net 77 galimos teritorijos 29 savivaldybėse, nes toks platus pasirinkimas ir galėjo lemti tokią didelę vietos atrinkimo kainą. Racionaliai vertinant, tinkama vieta atliekynui įrengti turėtų būti minimaliai nutolusi nuo uždaromos IAE ir saugomų atliekų, nes kitu atveju bus būtina užtikrinti dar ir itin svarbų procesą, t. y. saugų radioaktyvių atliekų transportavimą iki įrengto atliekyno. Todėl tinkamos vietos paieška neturi apimti visos Lietuvos teritorijos, be to, akcentuota, kad Energetikos ministerijos buvusiai vadovybei ir IAE vadovybei viešai pateikus informaciją apie galimos vietos paiešką 29 savivaldybėse, buvo pasielgta itin nepamatuotai, nes tokia neatsakinga komunikacija bereikalingai sukėlė neigiamas visuomenės reakcijas ir išgąstį, jog giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas gali atsirasti šalia jų namų.
Po ilgų diskusijų Energetikos ministerijos vadovybė galiausiai patvirtino, kad šiuo metu yra kalbama tik apie 2–3 galimas vietas giluminiam atliekynui įrengti, o tinkamos vietos atrinkimas bus pradėtas nuo Ignalinos r. savivaldybės ir planuojama, kad konkreti vieta bus parinkta iki 2026 m. pradžios.
Audito komitetas tęs šių klausimų kontrolę
Įvertinęs IAE uždarymo ir giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo projektų eigą bei šių projektų finansavimo perspektyvas ir atsižvelgdamas į situacijos svarbą, Audito komitetas kreipėsi į Vyriausybę ragindamas ją nedelsiant spręsti klausimą dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo tinkamo finansavimo. Taip pat buvo atkreiptas ir Valstybės kontrolės dėmesys, akcentuojant šios institucijos indėlį atliekant auditus šiose srityse. Be kita ko, komitetas įsipareigojo toliau vykdyti nuolatinę šio klausimo parlamentinę kontrolę, esant poreikiui – imsis aktyvių veiksmų.
Komiteto posėdžių vaizdo įrašus galima rasti Seimo svetainėje ir Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.