II pensijų pakopa: per pusmetį kaupiančiojo lėšas fondai vidutiniškai padidino 700 eurų

Praėjus II-ajam šių metų ketvirčiui II pensijų pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma – 781 tūkst. – dalyvių. Šį ketvirtį dėl sėkmingų investavimo rezultatų vidutinis dalyvis uždirbo apie 11,5 proc., arba dar daugiau kaip 700 eurų.

Pagrindinei pasitraukimų bangai atslūgus, per pastaruosius tris mėnesius prašymų atsiimti sukauptas lėšas buvo 5 kartus mažiau nei I-ąjį ketvirtį. Balandžio–birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. – 35,6 proc. metų pradžioje buvusių kaupiančiųjų.

„Didžioji dalis sprendimų dėl kaupimo buvo priimta dar pirmąjį šių metų mėnesį. Dabar matome, kad daugėja ir kaupimą pradedančių ar į jį sugrįžtančių gyventojų – nuo 2026 m. pradžios II pakopoje sudaryta virš 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.

Jis pažymi, kad II pakopa toliau sėkmingai veikia, o fondų rezultatai rodo stiprų augimą – nuo metų pradžiosfondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. eurų investicinės grąžos.

Net ir įvertinus II ketv. išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas – apie 5,82 mlrd. eurų.

Investicijų grąža gerokai viršija gyventojų įmokas

II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto. Nuo metų pradžios fondų grąža šią sumą vidutiniškai padidino apie 700 eurų.

Balandžio–birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. – likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. 5,7 tūkst. gyventojų pasirinko išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos, o likusias lėšas paliko toliau investuoti II pakopoje.

Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų. Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. O likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža. Tai rodo, kad investicijų uždirbta dalis buvo didesnė nei paties žmogaus įmokėta suma.

Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai – nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc. grąžą, o akcijų fondų augimas viršijo ir 130 proc.

Bendrai per II ketv. iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį – fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. eurų suma, kurią sudarė už dalyvius mokėtos „Sodros“ įmokos ir valstybės paskata.

II pakopa mažina atotrūkį tarp algos ir pensijos

V. Rūkas primena, kad II pakopa yra viena iš patogiausių priemonių, padedančių mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. O tai – vis dar gerokai mažiau nei 70–80 proc. buvusių pajamų lygis, kuris paprastai laikomas siektinu norint išlaikyti orų gyvenimo lygį senatvėje.

„Vien „Sodros“ pensijos daugeliui žmonių gali nepakakti, todėl papildomas kaupimas padeda mažinti pajamų trūkumą ir ateityje jas didinti. Jau dabar matome, kad daliai pensijų anuitetų gavėjų II pakopa kas mėnesį suteikia papildomų pajamų – kai kuriems pensininkams prideda ir po 365 eurus per mėnesį. Kuo ilgiau sistema bręsta, kuo ilgiau žmonės kaupia ir kuo didesnę ilgalaikę grąžą sukuria fondai, tuo daugiau gyventojų pensijoje pajus apčiuopiamą papildomo kaupimo naudą“, – teigia LIPFA vadovas.

Jis primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų – apie 463 tūkst. eurų. Jeigu gyventojas sukaupė daugiau nei maksimali anuiteto riba – 83 926 eurus, šią sumą viršijančias lėšas sulaukęs pensinio amžiaus jis gali atsiimti ir kaip vienkartinę išmoką.

„Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos. Ne kiekvienas gali ar nori pats priimti investavimo sprendimus, todėl II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką“, – nurodo V. Rūkas.

LIPFA vadovo teigimu, II pakopos svarbą pabrėžia ir tarptautinės institucijos. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas Baltijos šalių pensijų reformų analizėje II pakopą vertino kaip svarbų kaupiamąjį mechanizmą, papildantį valstybinę pensiją, kurį privalu stiprinti.