IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos (04-17)

Praeitą savaitę, kai orai buvo atvėsę, ūkininkai nesėdėjo sudėję rankų, o ruošėsi vasarojaus sėjai: kas beicavosi sėklas, kas dirbo žemę, o kas net ir padėjo sėti vasarojų. 16 metų savaitę atšilę orai ir lietus žymiai paspartins augalų augimą ir darbus laukuose. Svarbu nepadaryti klaidų, nes gali tekti į vieną darbinį tirpalą įtraukti nemažai skirtingų preparatų. Todėl ypač svarbu viską atlikti preciziškai ir atsakingai, kad užtikrintume veiksmingumą ir apsaugotume augalus jiems nepadarydami žalos.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių vyraujantis tarpsnis BBCH 30, t. y. bamblėjimo pradžia. Permainingi orai pristabdė pasėlio fiziologinius procesus. Ant viršutinių augalų lapų galime matyti praėjusią savaitę sugrįžusios žiemos pasekmės – pašaldytos lapų viršūnės. Žinoma, toks viršūnių pašaldymas gali turėti tiek neigiamų, tiek teigiamų pasekmių. Galiukų pašaldymas, kaip ir apdeginimas trąšomis, gali išsaukti augalo augimo suintensyvėjimą, tačiau tai kartu ir lengvesnis kelias ligoms ir infekcijoms patekti į augalo vidų.

Tręšimas

Sušilus orams, rekomenduojama panaudoti augimo reguliatorius su mikroelementinėmis trąšomis, kuriose būtų mangano – suaktyvinti fotosintezei, cinko – skatinti auksinų gamybai, šaknų sistemos stiprinimui, vario – stiprinti baltymų sintezę ir augimo procesus. Taip pat situaciją pagerintų biostimuliatoriai, kurie padėtų sustiprinti tręšimo per lapus poveikį.

Po šalnų pažeisti augalai gali būti jautresni ligoms, ypač dabar reikėtų stebėti, ar neatsiras miltligės ir septoriozės, nes prognozuojami trumpi lietūs ir šiluma. Tai palanki terpė šių ligų sukėlėjams.

Augimo reguliatoriai

Augalų bamblėjimo tarpsniu reikia naudoti augimo reguliatorių, kad sutrumpėtų, sustiprėtų, sustorėtų stiebai. Pasirenkant augimo reguliatorių svarbu žiūrėti augalų augimo tarpsnį ant pagrindinio stiebo, ne šalutinių.

Augimo reguliatoriaus veiklioji medžiaga – trineksapak-etilas ir kalcio proheksadionas – yra sisteminis augalų augimo reguliatorius, kuris gerina šaknijimąsi, trumpina ir stiprina javų stiebus ir apsaugo žieminius nuo išgulimo. Jis sudarytas iš dviejų veikliųjų medžiagų – kalcio proheksadiono ir trineksapak-etilo, kurie abu yra acil-cikloheksandionų cheminės klasės junginiai. Abi šios veikliosios medžiagos mažina giberelinų kiekį augale, sumažina tarpubamblių ilgį, tokiu būdu pristabdydamos javų augimą 3–4 savaitėms. Trineksapak-etilas yra sisteminis augimo reguliatorius. Jis patenka į augalus per lapus ir stiebus ir juose juda sistemiškai visomis kryptimis. Kalcio proheksadionas patenka į augalus per lapus, didesnis jo kiekis juda į viršutines augalo dalis (akropetaliai), o į šaknis (bazipetaliai) juda mažiau. Naudojamas krūmijimosi pabaigoje–bamblėjimo pradžioje šis augimo reguliatorius sutrumpina ir sustiprina stiebą, o ypač apatinius tarpubamblius, didina stiebo skersmenį. Jis taip pat skatina šaknijimąsi, taip apsaugodamas javus nuo išgulimo dėl silpnai išsivysčiusių šaknų.

Herbicidų panaudojimas

Atšilus pasėliuose dar labiau suintensyvėja piktžolių augimas. Kad išvengtume herbicidų prasto veikimo ir daromos žalos augalams,reikėtų įvertinti piktžolių rūšinę sudėtį, augalų ir piktžolių išsivystymo tarpsnį bei aplinkos sąlygas, kai temperatūra ne žemesnė nei 10 ° ir vėjas ne didesnis nei 3 m/s.

Pasėlius jau lanko naudingi vabzdžiai, natūralus plėšrūnai, kurie minta amarais – boružės, nors pačių amarų dar neaptikta. 

 Žieminių rapsų būklė

Nors atrodo oras nebuvo palankus intensyviai augalams augti, tačiau rapsai šiuo metu jau yra pasiekę butonizacijos tarpsnį. Vyraujantis pasėlių išsivystymas yra 51 BBCH, butonai matyti iš viršaus.  

Po šaltos savaitės ir kenkėjams reikia atsigauti, tačiau tuoj jų bus pilni laukai, tad reikia stebėti ir atitinkamai reaguoti. Šiuo augimo tarpsniu rapsams būtini mikroelementai: boras – reikalingas žydėjimo procesui, žiedyno vystymuisi, manganas – palaiko azoto apykaitos procesus, saugo nuo streso poveikio. Taip pat teigiamą poveikį turėtume gauti panaudoję biostimuliatorius, jie suaktyvintų augalų mitybinius procesus ir taip rapsai greičiau atsigautų po neigiamo šalnų poveikio.

Jeigu gerai išmanai kenkėjų plitimo sąlygas ir biologiją – apsaugai sutaupai. Todėl pravartu prisiminti:

Stiebiniai paslėptastraubliai. Dirvai 2 cm gylyje sušilus iki +6 °C, jie palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius. Straubliuku padaro stiebe skylutę, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais apie 3 savaites, vėliau virsta lėliukėmis. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus +9–12 °C, o esant +20 °C, stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.

Pagrindinė profilaktinė priemonė nuo stiebinių paslėptastraublių yra tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų tinka tik tuomet, kai jų gausumas pasiekia žalingumo ribą – kai 4-iose geltonose gaudyklėse per 3 d. surenkama 25 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai randami 2 vabalai ant vieno augalo.

Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Vabalas gyvena apie 2–3 savaites, tačiau per tą laiką jis gali padėti nuo 50 iki 150 kiaušinių, o lervos dažniausiai išsirita per 3–7 dienas, o jų vystymosi laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir maisto resursų. Suaugėliai iškanda žiedus, o jų lervos, maitindamosios žiedų viduje, gali visiškai sunaikinti žiedus.

Rekomenduojamas purškimas insekticidais priklauso nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio būklės. Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 30–39) žalingumo riba yra vidutiniškai 1–2 vabalai ant augalo, žiedpumpurių tarpsnio pradžioje (BBCH 50–53, žiedpumpuriai laisvi, jaunų lapų aukštyje ar iškilę virš jų) – 2–3 vabalai, o šio tarpsnio pabaigoje (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – vidutiniškai 3–4 vabalai ant vieno patikrinto augalo.

Siekiant optimizuoti insekticidų naudojimą žieminiuose rapsuose, rekomenduojama:

√ taikyti agrotechnines priemones: tinkamą dirvos paruošimą, optimalius sėjos terminus, pakankamą tręšimą būtinosiomis maisto medžiagomis, užtikrinančias optimalias žieminių rapsų augimo sąlygas;

√ taikyti augalų sėjomainą, kad žieminiai rapsai tame pačiame lauke augtų bent po trejų, dar geriau – po ketverių metų pertraukos;

√ siekiant sumažinti insekticidų atsparumo riziką ir insekticidus naudojant kelis kartus per sezoną, rekomenduojama parinkti produktus, priklausančius skirtingoms cheminėms klasėms;

√ žydėjimo metu insekticidus ir kitus pesticidus galima purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto, siekiant išvengti neigiamos įtakos bitėms. Be to, mažiausiai 2 dienas iki planuojamo purškimo reikia registruotis PPIS sistemoje.

Naudinga:

Informacinėje sistemoje IKMIS kiekvieną mėnesį kas dekadą skelbiamos standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės skirtingose savivaldybėse, taikomos apsidraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ar / ir ilgalaikio lietaus. Taigi, koks SPI Jūsų savivaldybėje buvo balandžio pirmą dekadą, galite sužinoti prisijungę prie IKMIS.

Dėl individualių konsultacijų augalininkystės klausimais kreiptis į savo rajono LŽŪKT biuro augalininkystės konsultantą. Daugiau informacijos www.ikmis.lt. Videoreportažus stebėkite agroakademija.lt ir jos Youtube kanale.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires