Spaudos centras
Spaudos centras
Praėjo dar viena šalta gegužės savaitė. Nors šalnų pavojų ir sumažėjo, tačiau šalį plovė gausus lietus, ypač šiaurinę Lietuvos dalį. Lietus, žinoma, gerai, tačiau jo perteklius ten, kur melioracija veikia prasčiau, gali atnešti ir žalos – dėl užsistovėjusio vandens išmirks pasėliai. Kokia situacija šalies pasėliuose?
Dar viena blogybė – žemos vidutinės temperatūros. Praėjusią savaitę oro temperatūra tesiekė per 7 oC, kai tuo metu dirvos temperatūra 10 cm gylyje siekė beveik 10 oC šilumos. Tokia šiluma palaiko augalų vegetaciją, tačiau spartaus augimo ji nesuteikia.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis žieminiai kviečiai gegužės 19 dieną yra 32–37 vystymosi tarpsnio. Pernai tuo pačiu metu buvo 37–41 vystymosi tarpsnio. Pasėlių situacija taip pat visiškai skirtinga.
Šiemet yra ūkių, kurie dėl ilgai užsitęsusių šalnų dar nespėjo pasėliuose panaudoti herbicidų, todėl pirmasis darbas – piktžolių kontrolė. Taip pat labai svarbu augimo reguliavimas. Tankūs pasėliai, linkusios išgulti javų veislės, gausiai patręšti azotinėmis trąšomis laukai gali išgulti, nes dėl meteorologinių sąlygų nepavyko panaudoti augimo reguliatorių. Šiuo augimo tarpsniu dar galima naudoti nemažai produktų, kurie padėtų sutvirtinti stiebo sieneles: trineksapak etilas, mepikvatchloridas, etefonas. Kartu su augimo reguliatoriais reikėtų nepamiršti panaudoti ir produktus nuo ligų, nes prognozuojamos palankios joms plisti sąlygos. Lietingu oru visą parą šlapi augalų lapai sudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Situaciją būtina stebėti, ir ligoms pažeidžiant naujai išaugintus lapus, naudoti fungicidus, kurie veiksmingi nuo kelių ligų. Labai svarbu apsaugoti vėliavinį ir žemiau esančius (bent du lapus), kad augalas gebėtų išauginti maksimalų derlių. Jei kviečiai nebuvo purkšti fungicidais anksčiau, rekomenduojame naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra protiokonazolo, difenokonazolo, biksafeno, boskalido, fluksapiroksado, chlorotalonilo, mefentriflukonazolo bei kt. veikliųjų medžiagų ar jų mišinius.
Kiekvieno ūkininko pasėliai yra skirtingi, todėl ir priimami sprendimai, parenkamos priemonės turi būti individualūs. Reikėtų stebėti orų prognozes ir pasidomėti informacija, skelbiama Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt).
Žieminių rapsų būklė
Augalai vis dar stresuoja nuo žemų temperatūrų, šalnų. Rajonų laukuose daug kur galima pastebėti susiraičiusių rapsų stiebų ir pabalusių lapų. Stipriausiai abiotinių veiksnių paveikti silpnesni pasėliai – mažai patręšti arba suvėlintas jų tręšimas, tie pasėliai, kurie auga lengvos granuliometrinės sudėties dirvose (smėliuose ar durpėse) ir netgi tie, kurie mažesnio tankumo.
Atliktuose stebėjimuose nustatyta, kad žieminių rapsų vyraujantis tarpsnis yra 67 BBCH, t. y. žydėjimas eina į pabaigą, dauguma žiedlapių krenta. 21 metų savaitę daugelis ūkių suskubs į rapsų laukus su fungicidiniais ir insekticidiniais purškimais nuo sklerotinio puvinio ir ankštarinių kenkėjų. Ankštariniai gumbauodžių suaugėliai yra smulkūs apie 1–1,5 mm ilgio uodeliai, kurie skraido gegužę. Patelės dažniausiai deda kiaušinius į ankštarinių paslėptastraublių pažeistas ankštaras. Lervos baltos, gelsvos spalvos ir be galvos. Vienoje ankštaroje gali būti net iki 50 vnt. lervų. Atpažinti ankštaras, kad jos yra pažeistos šio kenkėjo, galima iš deformuotos formos ir gelsvos ankštaros spalvos. Nuo šių kenkėjų lervų yra veiksmingi tik sisteminiai insekticidai. Panaudojus insekticidus, kartu kontroliuojami ir ankštariniai paslėptastraubliai, kurie yra mažiau žalingi kenkėjai, nes išsiritusios lervos pažeidžia tik 2–5 sėklas ankštaroje. Jeigu turite abejonių ar klausimų, kokius sprendimus priimti dėl augalų tręšimo, augalų apsaugos produktų tikslingo parinkimo ar pasėlių būklės įvertinimo, nedvejokite ir susisiekite su LŽŪKT augalininkystės konsultantais, kurie yra kiekviename rajone.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.
