Inicijuojamas naujas projektas, skirtas atliepti klimato kaitos iššūkius Lietuvos paveldui

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir KIC Fixus Mobilis inicijuoja naują projektą – seminarą „Klimato kaita ir kultūros paveldas: teoriniai ir praktiniai mokymai“, kuris vyks rugsėjo 11–12 d. 

Šis projektas – pirmoji iniciatyva, atsakanti į UNESCO kvietimą stiprinti kultūros paveldo apsaugos priemones klimato kaitos grėsmei sumažinti. Gebėjimų stiprinimo seminaras skirtas kultūros paveldo specialistų įgūdžių tobulinimui, dalijantis Šiaurės šalių ir Škotijos patirtimi bei gerąja praktika. Projekte bendradarbiaujama su Norvegijos Kultūros paveldo direktoratu ir Švedijos Nacionaline paveldo valdyba.

„Šia iniciatyva siekiama stiprinti nacionalinius gebėjimus įtraukti klimato veiksmus į kasdienę kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos praktiką. Tikimės, kad šis renginys paskatins diskusiją ir padės kurti sisteminį požiūrį į paveldą klimato kaitos sąlygomis. Juk klimato kaita – tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir iššūkis mūsų istorijai, tradicijoms bei tapatybei“ – renginio tikslus pristato viena iš projekto iniciatorių ir organizatorių Renata Vaičekonytė Kepežinskienė.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita Lietuvoje tapo vis labiau juntama. Nuo XX a. vidurio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakilo +0,7-0,9 °C, auga kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja šiltuoju periodu. Vasaros metu daugėja sausrų, ekstremalių klimato reiškinių – stiprių liūčių, viesulų ir kt. Šie pokyčiai daro įtaką ne tik aplinkai, bet ir mūsų kultūros paveldui.

Klimato poveikis kultūros paveldui pasaulyje

UNESCO ataskaitos rodo, kad klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių pasaulio kultūros ir gamtos paveldui. Šiemet vykusioje47-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo pateiktos nagrinėti 248 pasaulio paveldo objektų išsaugojimo būklės ataskaitos. Ketvirtadalis ataskaitų apėmė vertybes susijusias su klimato kaitos poveikiu, kuris ypač pastebimai reiškiasi per pastaruosius penkerius metus. 

2024 m. užfiksuoti šilčiausi metai nuo 1850-ųjų, o temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 °C priešindustrinį lygį. Ši tendencija didina kultūros paveldo išsaugojimo rizikas, kurias dar labiau sustiprina vėluojantys atsparumo klimato kaitai veiksmai. Stebime ūmias, greitai pasireiškiančias klimato kaitos pasekmes – gaisrus, potvynius, audras, uraganus, liūtis ir sausras –, kurios ištinka vis dažniau, bet nematome lėtai prasidedančių reiškinių – jūros lygio kilimo, ledynų tirpimo, vandenynų rūgštėjimo ir žemynų dykumėjimo. 

Ypač pažeidžiami yra Viduržemio regiono pakrančių miestai, esantys UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Klimato kaita griauna ne tik fizines struktūras, bet ir tradicijas bei bendruomenių gyvenimo būdą. Staigūs potvyniai nuniokoja vietos bendruomenių gyvenvietes, kelia grėsmę bendruomenės kultūrinėms praktikoms, nes šeimos yra priverstos palikti savo namus, atsisakyti bendruomenės papročių, gyvenimo būdo, susijusio su vieta bei žinių sistemomis perduodamoms iš kartos į kartą. Vietovės praranda autentiškumą, gyvą tradiciją, visa kas sudaro nematerialaus paveldo vertę. Klimato reiškiniai daro įtaką ir turtingoms  gamtos buveinėms, biologinei jų įvairovei, istoriniams parkams, povandeniniam paveldui.

Atsižvelgiant į nelaimes ir klimato kaitos poveikį, būtinas rizikos valdymo planavimas, integruojant prisitaikymo ir švelninimo priemones į kultūros paveldo apsaugos sistemą, įskaitant ir miestų planavimą.

Lietuvos kultūros paveldas klimato kaitos akivaizdoje

Nors Lietuvoje dar neturime sukurtos sistemos padedančios rinkti duomenis ir juos analizuoti, kaip klimato kaita veikia tiek gamtos, tiek kultūros paveldą, tačiau pastebima, kad intensyvūs krituliai ir didėjanti drėgmė kelia pavojų sukurtai aplinkai – bažnyčioms, etnografiniams pastatams, eksterjero elementams, apdailai. Mediena greičiau pūva, ją pažeidžia kenkėjai. Mūrinei architektūrai klimato kaita turi stipresni ardomąjį poveikį. Kultūriniai kraštovaizdžiai, pvz., Kuršių nerijos kopos, yra ypač jautrūs ekstremaliems reiškiniams. Praeitais metais Lietuvoje pirmą kartą buvo pritaikyta tarptautinė klimato pažeidžiamumo indekso (CVI) metodika, padėjusi įvertinti Kuršių nerijos pažeidžiamumą klimato kaitai. Tyrimas atskleidė, kad didžiausią grėsmę kelia temperatūrų kilimas, intensyvios audros ir pakrančių erozija.

Dalyvavimas seminare „Klimato kaita ir kultūros paveldas: teoriniai ir praktiniai mokymai“ gyvai – tik su kvietimas. Kviečiame stebėti pirmos seminaro dienos tiesioginę transliaciją.

Registracija stebėti nuotoliu: https://forms.gle/2gAYRnHsdf9KFdbK6