Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė ir rašytojas, chirurgas Gasparas Aleksa gegužės 9 ir 10 dienomis pakvies į socialiai angažuotą ir meniškai daugiasluoksnę postmodernistinę intraOperą „Ėriukėlis stiklo ragais“, kuri sukurs tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Socialiai įtraukus muzikinis operos veiksmas, sukurtas remiantis biopsichosocialiniu muzikos komponavimo modeliu, žiūrovą pakvies tapti šio kūrinio dalyviu, keliaujančiu į žmogaus kūno vidų – per fizinę, emocinę, mąstymo-kognityvinę ir socialinę erdves. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi atlikėjų biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.
IntraOpera sukurta pagal chirurgo ir rašytojo Gasparo Aleksos romaną „Eriukėlis stiklo ragais“, kuriame iškeliama idėja apie kelionę į žmogaus kūno vidų. Romano herojai, ateities laikų chirurgai, operoje tampa homonautais, galinčiais keliauti ligoto žmogaus arterijų ir venų upėmis, prasibrauti į organų ląstelių, tarkime, neuronų, vidų ir taip atkurti pažeistas funkcijas.
Veiksmo scena taps keturių aukštų pastatas (Senjorų avilys, J. Kubiliaus g. 2, Vilnius), į kurį patekę žiūrovai pasijus lyg žmogaus kūne. Čia jie keliaus per įvairius kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikos erdves, vadovaudamiesi žemėlapiu-instrukcija. Dalyviai išgirs, pamatys ir patirs žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kognityvinę ir socialinę prizmę. Pasak kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės, meninį operos veiksmą kurs trys vokalinės linijos: Fagandras – senasis žmogus (aktorius Saulius Čėpla), Adomė – moteris roplė (aktorė Inga Filipovič) ir Adomės suskilusį pasaulį atskleidžiančios moterys-atspindžiai – Ofelija bei Ugnė (dainininkė Giedrė Genutaitytė, aktorė Rasa Kulytė). Pastarosios menininkės įkūnys moters grožio, seksualumo bei emocinio intelekto įvairiapusiškumą. Belytės mokslininkės Ra (Rafaelės) vaidmenį atliks žinoma muzikos atlikėja Jausmė Stonkutė. Visur esantis herojus Ėriukėlis atspindės žmogaus sąžinės gyvybingumą (atlikėjas Kornelijus Pukinskis). Visas scenas į vientisą veiksmą apjungs režisierius Saulius Čėpla.
Bilietus galima įsigyti čia: https://kakava.lt/renginys/intraopera-eriukelis-stiklo-ragais/10097/19940?fbclid=IwY2xjawJ14y5leHRuA2FlbQIxMABicmlkETBnQ0NNV21wSmZkMXpZa1J0AR7kLRh7J-GouTGFIKG9Y9PSTDnlDsajAETxo5swQGBCixkYmsLKG_O6-3HT8g_aem_YXd179t5jg_y6TkmraHvOA
Žmogaus anatominiu kraujotakos modeliu taps pastato koridorius. Kraujotakos scenografiją sukūrė tarpdisciplininio meno kūrėjai Danas ir Vilma Aleksos. Jau minėtiems operos veikėjams Fagandrui, Adomei, Ofelijai, Ugnei, Fa ir Ra bei muzikantams (homofonu gros Glazgo Karališkos konservatorijos absolventai Kornelijus Pukinskis, Dominykas Snarskis, tromb(on)ais – Jovaras Šiekštelė, Paulius Balčytis, arfa – Viktorija Smailytė) ir kitiems, atliekantiems įvairius vaidmenis, garso takelio pagrindu taps širdies ritmo grafiniai piešiniai ir jų kismas. Meno poveikio sveikatai tyrimą atliks LMTA doktorantė Snieguolė Dikčiūtė (tiriamojo darbo vadovai – dr. Vilmantė Aleksienė ir dr. Antanas Kučinskas).
Tyrime dalyvaus Santaros klinikų intervencinis kardiologas Petras Navickas, medicinės įrangos įmonės vadovas Žilvinas Jančoras, tarpdisciplininio meno kūrėjas Gintaras Šeputis, dr. Dovilė Lisauskienė.
Operos veiksmo metu kardiograma taps muzikine partitūra. Žiūrovai galės išgirsti, kaip skamba įgarsintos įvairių žmonių kūno dalių „partijos“ ir kaip jos kinta operos atlikimo metu. Šioje dalyje solistų balsams pritars ir juos lydės iš medicinoje naudojamos įrangos ir priemonių sukurtu homofonu (instrumento kūrėjas – garso menininkas Valdas Narkevičius) atliekama muzika.
Emocijų erdvėje žiūrovus pasitiks „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuota šokių trupė „Ulna“ (choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, atlikėjai Indrė Puikšytė-Šidlauskienė, Andrius Stakelė, Akvilė Vaičiukynaitė, Laura Stadalnikaitė, Marijus Tamošiūnas). Į meninį veiksmą įsitrauks akla mergina ir jaunuolis, turintis intelekto negalią. Scenografijai naudojamas įvairių tekstūrų popierius. Šokant šių medžiagų skleidžiami garsai tarytum švelni muzika kurs garsinius emocijų žemėlapius.
Mąstymo-kognityvinėje erdvėje dėmesys skiriamas žmogaus pažintinėms funkcijoms: atminčiai, jos transformacijai ir dalinimuisi. Kognityvinių kortelių žaidime dalyvaus Aplinkos patyrimo ansamblis „APA“ (Mingailė Samėnaitė, Agnė Svilienė, Diana Golubovska, Krzysztov Skoczyk, Jausmė Stonkutė, Larisa Liubomirova) kartu su socialiai pažeidžiamų grupių atstovais ir keliais „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanota režisiere ir dailininke Saule Degutyte („Stalo teatras“). Operuojant skirtingais aukščio, artikuliacijos, dinamikos, tempo-ritmo parametrais bus kuriamos originalios muzikinės struktūros. Atkurti garsiniai modusai – transfomuojami į vizualinį matmenį. Juos išvysime projektoriumi kuriamuose „gyvuose“ paveiksluose. Tuo pačiu metu bus tiriama, kaip tą pačią garsinę struktūrą į vaizdą „perkelia“ skirtingos patirties žmonės.
„Kurdami operą išskirtinį dėmesį sutelkėme į socialinį meno aspektą. Mums svarbu ne tik kaip žmogus priima kitus bendruomenės dalyvius, bet kiek geba pažinti save, savo kūną ir kaip ta pažintis keičia patį asmenį ir kiek jis keisdamasis daro įtaką kitiems“, – pasakoja postmodernistinės operos autorė S. Dikčiūtė. Socialiniams aspektams skirtoje erdvėje dalyviai ir žiūrovai susipažins su manus signa metodu, kurį šiam kūriniui pritaikė perkusijos meistras Dalius Naujokaitis-Naujo iš Niujorko. Pasirodymo metu S. Dikčiūtė atliks meninį tyrimą, kaip šį metodą pritaikyti socialinei įtraukčiai.
Socialinės erdvės dokumentinėse stotelėse operos žiūrovai turės galimybę išklausyti žmones su negalia. Jie papasakos savo gyvenimo istorijas, pasidalins patirtimi apie kūno ir psichikos pokyčius, kuriems įtakos turėjo trauminės patirtys ir muzikinės intervencijos (Irena Žemaitienė, Gintarė Lučinskaitė, Danielius Jurevičius, Laura Stadalnikaitė). Pasak S. Dikčiūtės, taip siekiama vieno svarbiausių tikslų – dokumentinį asmens pasakojimą palydint muzikine kompozicija, palaikyti, emociškai paremti visus, patiriančius panašias situacijas.
Šiuolaikinės muzikos kūrėja, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė S. Dikčiūtė siekia garso, vaizdo ir judesio meninės sintezės. Kurdama šiuolaikinę operą ji naudojo įvairias XX a. komponavimo technikas, kurios yra atviros improvizaciškumui ir įgalina autentišką meninę raišką. Girdėsime įvairius instrumentus: arfą, tromboną, kankles, homofoną, medicinos prietaisų ir įrankių skleidžiamus garsus, įvairių faktūrų popieriaus šiugždesius. Žmonių balsai ir širdies bei kraujagyslių skleidžiami garsai įsilies į įvairių medicinoje naudojamų daiktų generuojamą garsinį audinį. Muzikinį tinklelį papildys vaizdai.
IntraOperos „Ėriukėlis stiklo ragais“ premjera vyks 2025 m. gegužės 9 ir 10 dienomis 18 valandą Senjorų avilyje (J. Kubiliaus g. 2, Vilnius).
Projekto organizatoriai – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Stalo teatras.
Projektą remia – Lietuvos kultūros taryba, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Lietuvos mokslų taryba, medicininės įrangos gamintoja UAB „Zive“, Senjorų Avilys.