Invazinė meilė: prasidėjo šliužų poravimasis

Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu". Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis. Jei šliužai nėra naikinami, kitą sezoną galima tikėtis ženklaus jų populiacijos augimo. 

„Vasarą, ypač po lietaus, šliužų aktyvumui susidaro idealios sąlygos: temperatūra pakilusi, dirva drėgna, augmenijos gausu. Liepos–rugpjūčio mėnesiais šie kenkėjai aktyviai poruojasi, apsivaisina, sudeda kiaušinius ir nugaišta. Jų gausumą lemia ir tai, kad šliužai yra hermafroditai – tai reiškia, kad kiekvienas šliužas turi ir vyriškus, ir moteriškus dauginimosi organus, todėl porą rasti lengviau. Susitikę poruotis, šliužai apsikeičia „vyriškaisiais“ sekretais, o vėliau kiekviename iš jų pradeda vystytis kiaušinėliai. Šie padedami į dirvą. Jaunikliai ritasi dar rudenį ir žiemoja, o pavasarį lenda į šviesą, pradeda maitintis, ir ciklas kartojasi“, – perspėja biologas.

Kai daržas tampa mūšio lauku: invazinių šliužų daroma žala

Šliužai didžiausią žalą daro dekoratyviniams augalams, daržovių ir uogų derliui, taip pat ūkininkų laukams, šiltnamyje augančioms gėrybėms. Be to, daugeliui jie kelia didelį diskomfortą ir niokoja aplinkos estetiką, palikdami gleivių pėdsakus.

„Ispaninių arionų apetitas – išties įspūdingas. Jie ypač mėgsta jaunus dekoratyvinių augalų daigus, salotas ir kitus lapinius žalumynus, braškes bei įvairias gėles. Paprastai šliužai puola jauniausius ir minkščiausius augalo audinius, tad pažeistus daigus sunku išgelbėti. Apgraužti ar visiškai nugraužti daigai, stori gleivių pėdsakai, pajuodavę augalo lapai – visa tai aiškiai indikuoja apie šliužų karaliavimą darže“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.

Be augalinės kilmės maisto, invaziniai šliužai minta ir gyvūnų ekskrementais bei kitų nugaišusių šliužų liekanomis.

Šliužų „svajonių sodas“

Šie invaziniai bestuburiai, vieni labiausiai plintančių Europoje, itin mėgsta drėgmę, pavėsį ir organines medžiagas. Todėl dažniausiai jie aptinkami pievose, parkuose, miškuose, drėgnose vietose, o ypač – mulčiuotoje žemėje.

„Nuolat laistoma žemė, tanki augmenija, nepašalinti augaliniai likučiai ar perpuvęs mulčias, šalia esanti komposto krūva – visa tai yra šliužų „svajonių sodas“, kur jie gali lengvai pasislėpti, rasti maisto ir daugintis. Pastebėjus jų buveinę, pirmiausia reikia ją sutvarkyti ir kasdien apeiti teritoriją, rinkti šliužus ir, kad ir kaip žiauriai beskambėtų, juos sunaikinti, pavyzdžiui, kibire užpilant druska. Kitas kontrolės būdas – auginti antis bėgikes – jos mėgsta šliužus“, – sako biologas.  

Kaip pažaboti šliužų populiaciją?

Kovoti su ispaniniais arionais galima ir specialiomis priemonėmis. Viena efektyviausių invazinių šliužų kontrolės priemonių yra moliuskocidai, kurie sutrikdo šliužų virškinimo procesą: pradingsta jų ėdrumas ir jie nugaišta.

Kenkėjų kontrolės ekspertas atkreipia dėmesį, kad gyventojai parduotuvėse gali rasti įvairių priemonių, tačiau jos mažiau veiksmingos, nėra skirtos profesionaliam naudojimui.

„Kovojant su šliužais svarbu, kad priemonė nekenktų aplinkai – augalams, gyvūnams, žmogui. „Dezinfa“, bendradarbiaudama su mokslininkais ir atlikusi įvairius bandymus, išsiaiškino, kaip turi būti profesionaliai atliekama šliužų kontrolė: būtina atlikti kruopščią apžiūrą, išmanyti šliužų biologiją, elgseną, parinkti tinkamus jaukus, gaudykles, specialias priemones ir moliuskocidus, kurie turėtų būti derinami su invazinių šliužų rinkimu ryte ir vakare, o po lietaus – bet kuriuo metu”, – pabrėžia L. Grigaliūnas.

Norint apsaugoti daržoves ir uogas ekologišku būdu, rekomenduojama naudoti varines juosteles ar repelentinius tepalus. Tačiau svarbu žinoti, kad šios priemonės nepadeda kontroliuoti pačios šliužų populiacijos. Be to, labai svarbu ir kaimynų įsitraukimas, kad šliužai būtų naikinami kuo didesniuose plotuose.

Atsakingas elgesys ir kruopšti aplinkos priežiūra – raktas į sėkmę

Siekiant efektyviai kontroliuoti ispaninius arionus, itin svarbu tinkamai prižiūrėti aplinką.

„Invazinių rūšių kontrolę apsunkina neprižiūrimos sodybos, nešienaujamos pievos, nepjaunamos vejos, netvarkomas kompostas, nekarantinuojami atsivežtiniai augalai, perlaistyta dirva, gausus mulčiavimas bei komposto laikymas šalia savo sklypo. Tad šliužų kontrolei itin svarbus nuolatinis aplinkos švarinimas ir priežiūra“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Šliužų invazija – ne atsitiktinumas, o gamtos dėsnis. Tačiau žinant jų elgseną ir išmanant kontrolės priemones, galima apsaugoti savo sklypą nuo didelių nuostolių. Prevencija, vykdoma laiku ir nuolat, kruopščiai prižiūrima aplinka ir profesionalūs barjerai – tai kertinės priemonės, leidžiančios ramiai mėgautis ne tik vasaros grožiu, bet ir sveiku derliumi bei vešinčiais augalais be nepageidaujamų svečių.