Investicija, kuri atsiperka: kodėl verta tobulinti savo įgūdžius?

Dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas ir kintantys lūkesčiai darbuotojams – darbo rinka šiandien keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Todėl profesinis tobulėjimas tampa ne tik galimybe, bet ir būtinybe, siekiant išlikti konkurencingiems. Apie tai, kodėl verta investuoti į savo įgūdžių tobulinimą, įžvalgomis dalijasi personalo atrankų specialistų nuomos įmonės „Talenteek“ įkūrėja Erika Sirutytė ir „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė.

Profesinė sėkmė prasideda nuo minkštųjų įgūdžių

Ryškius darbo rinkos pokyčius stebinti E. Sirutytė teigia, kad šiandien nebeužtenka vien profesinių žinių – vis svarbesni tampa gebėjimai greitai prisitaikyti ir veikti nuolat kintančioje, kompleksiškoje aplinkoje.

Jai antrina ir I. Jablonskė, kuri tvirtina, kad įgūdžių, susijusių su emociniu intelektu, kūrybiškumu, lankstumu ir komandinio darbo gebėjimais, darbdaviai ieško labiausiai: „Techninių įgūdžių galima išmokti, bet jei žmogus nemoka komunikuoti, negali priimti kritikos ar neturi emocinio atsparumo, jam bus sunku integruotis į komandą“.

„Įsivaizduokime specialistą, kuris puikiai valdo dirbtinio intelekto įrankius, tačiau nemoka komunikuoti, dirbti komandoje ar prisitaikyti prie pokyčių – su tokiu žmogumi sunku dirbti. Būtent todėl minkštieji įgūdžiai tampa vis svarbesni – jie padeda ne tik efektyviai veikti profesinėje aplinkoje, bet ir lengvai pritaikomi įvairiuose gyvenimo kontekstuose“, – pabrėžia „WoW University“ įkūrėja ir vadovė.

Įgūdžiai, kurie lemia sėkmę

Tarp šiandien svarbiausių įgūdžių išskiriamas gebėjimas mąstyti kritiškai ir spręsti problemas – tai reiškia ne tik kliūčių atpažinimą, bet ir konstruktyvų sprendimų paieškos procesą. Greta jų itin svarbus tampa skaitmeninis raštingumas. Technologijų pažanga ir dirbtinio intelekto įsigalėjimas darbo aplinkoje reikalauja ne tiek išmanyti konkretų įrankį, kiek gebėti greitai jį perprasti ir pritaikyti skirtinguose kontekstuose.

Šiuolaikinėje darbo aplinkoje vis daugiau vertės suteikia ir kūrybiškumas bei inovatyvus požiūris – ypač ten, kur reikia kurti naujus sprendimus, reaguoti į netipines situacijas ar prisitaikyti prie neapibrėžtumo. Tuo pačiu vis aktualesnis tampa ir emocinis intelektas bei gebėjimas dirbti komandoje, kure reikalingi ne tik geriems santykiams palaikyti, bet ir efektyviam bendradarbiavimui tarp skirtingų funkcijų. Galiausiai, viena svarbiausių savybių šiandien tampa gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių – greitas mokymasis, atvirumas naujovėms, lankstus mąstymas.

Pasak E. Sirutytės, šiuos prioritetus formuoja keli esminiai pokyčiai: dirbtinio intelekto plėtra, technologiniai lūžiai, nuotolinio darbo įsigalėjimas, globalus neapibrėžtumas ir transformuojamas darbo pobūdis.

„Vis dažniau dirbame ne pagal aiškias instrukcijas, o spręsdami naujas, neapibrėžtas situacijas. Svarbiausia – šiandien laimi ne tie, kurie viską žino, o tie, kurie greitai mokosi, bendradarbiauja, perpranta kontekstą ir generuoja vertę“, – pabrėžia ji.

Susiduriama su įgūdžių trūkumu

Nors apie įgūdžių svarbą kalbama vis dažniau, praktikoje specialistai vis dar susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas tokių – gebėjimas mokytis savarankiškai. Anot E. Sirutytės, vis daugiau atsakomybės už profesinį tobulėjimą tenka pačiam darbuotojui, tačiau kai kuriems trūksta mokymosi strategijų, gebėjimo atsirinkti vertingą turinį bei planuoti mokymąsi.

Dar viena silpnoji grandis – tarpdisciplininis mąstymas. Dabar dažnu atveju nepakanka išmanyti vien savo sritį – marketingo specialistui gali prireikti suprasti informacinių technologijų (IT) procesus, o personalo vadovui – išmanyti duomenų analizę.

Darbas virtualioje aplinkoje taip pat atskleidžia kompetencijų spragas. Dirbant hibridinėse ar nuotolinėse komandose reikia šiek tiek kitokių bendradarbiavimo įgūdžių – svarbu mokėti aiškiai komunikuoti raštu, laikytis virtualių susitarimų ir efektyviai naudotis skaitmeninėmis bendradarbiavimo platformomis.

Ne mažiau svarbus ir verslumas bei orientacija į rezultatą. „Ne visi geba mąstyti versliai – t. y. suprasti, kaip jų darbas kuria vertę organizacijai, kaip būtų galima optimizuoti procesus ar pasiūlyti efektyvesnių sprendimų. Tokie gebėjimai ypač reikalingi sparčiai augančiose ar pokyčius išgyvenančiose organizacijose“, – sako E. Sirutytė.

Galiausiai, anot darbo rinkos ekspertės, perdegimas, nerimas ar neapibrėžtumas tampa kasdieniais iššūkiais, su kuriais ne visi geba tvarkytis. Mokėjimas valdyti stresą, išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir nepasiduoti spaudimui tampa ne mažiau svarbiais nei techniniai ar vadybiniai įgūdžiai.

Nuolatinio mokymosi vertė

Abi pašnekovės sutaria – mokymasis neturi būti tik formali eilutė CV. Įgūdžiai ugdomi tam, kad žmogus augtų, prisitaikytų prie pokyčių ir jaustųsi tvirčiau. „Investicija į mokymąsi – tai investicija į savo galimybes: didesnį atlyginimą, įdomesnius projektus ir asmeninį pasitenkinimą. Mokymai nėra tik CV „papuošalas“, o realus įrankis augti“, – pabrėžia E. Sirutytė.

I. Jablonskė irgi teigia, kad vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų – mokėti mokytis: „Tai reiškia ne tik nuolat atnaujinti žinias, bet ir būti atviram naujam požiūriui, keistis kartu su aplinka. Mokymasis keičia mąstyseną – ugdo pasitikėjimą savimi, skatina iniciatyvumą. Tai dažnai tampa karjeros proveržio pagrindu“.

„WoW University“ patirtis rodo, kad mokymai ne tik prisideda prie profesinio augimo, bet ir stiprina asmeninį pasitikėjimą. Moterys po sudėtingų gyvenimo etapų atgauna tikėjimą savimi, imasi verslų ar keičia karjeros kryptį. Mokymasis tampa ir žinių, ir vidinės stiprybės šaltiniu.

Kaip pasirinkti tinkamą mokymų programą?

Profesinis tobulėjimas ir dalyvavimas mokymosi ar mentorystės programose tampa vienu svarbiausių veiksnių, siekiant išlikti konkurencingu šiuolaikinėje darbo rinkoje. Tokia veikla padeda ir prisitaikyti prie pokyčių, ir kurti vertę – tiek sau, tiek organizacijai.

I. Jablonskė neabejoja, mokymus svarbu rinktis ne tik pagal temą, bet ir pagal organizacijos reputaciją bei programą dėstančių specialistų kompetenciją. Pasak jos, šiandien vis daugiau žmonių renkasi ne akademinius laipsnius, o praktinius, į karjeros tikslus orientuotus mokymus, kurie padeda greičiau pasiekti norimų rezultatų.

Ne mažiau svarbu pagalvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą: „Prieš pasirenkant mokymus, verta pagalvoti, kur norite būti po 3–5 metų. Technologijos keičiasi greitai, tad sunku prognozuoti, kokių įgūdžių prireiks rytoj. Tačiau aišku viena – emocinis intelektas, lankstumas ir gebėjimas mokytis išliks svarbiausi“, – apibendrina „WoW University“ vadovė.