Spaudos centras
Spaudos centras
Jei anksčiau investuotojų turto paskirstymas dažniausiai apsiribodavo klasikiniu ketvertu – akcijomis, obligacijomis, grynaisiais pinigais ir nekilnojamuoju turtu, tai šiandien atsiveria vis daugiau galimybių į investicinį portfelį įtraukti ir naujesnių, dinamiškesnių turto klasių. Viena ryškiausių – kriptovaliutos, kurios per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės investicijos tapo dažnai pasirenkamu investicinio portfelio komponentu.
Pastarieji rinkos svyravimai parodė, kad kriptovaliutos gali pasižymėti dideliu atsparumu tradicinių finansų rinkų sukrėtimams – skaitmeninių valiutų kainos sparčiai grįžo į augimo trajektoriją.
„Kriptovaliutos jau seniai nebėra vien tik technologijų entuziastų žaidimo laukas – jos tampa vis aktualesnės ir platesnei investuotojų grupei. Įtraukus jas į investicinį portfelį galima pasiekti didesnę diversifikaciją, o tai ypač svarbu šiandien, kai pasaulinės rinkos patiria daug neapibrėžtumo. Pastarųjų metų rinkų dinamika parodė, kad kriptovaliutos gali tapti saugia alternatyva tradicinėms investicijoms“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.
Iki šiol kriptovaliutos dažniausiai buvo siejamos su galimybe uždirbti didesnę grąžą, tačiau vis dažniau jos vertinamos ir kaip priemonė apsisaugoti nuo tradicinių rinkų nepastovumo.
Investicinio portfelio konstravimas
Norint suformuoti atsparų ir subalansuotą investicinį portfelį, labai svarbu tinkamai išdalyti kapitalą tarp skirtingų turto klasių, tokių kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, įvairios kriptovaliutos. Tai vadinama turto paskirstymu.
Tačiau vien to nepakanka – kiekvienoje iš šių klasių reikėtų dar ir išskaidyti investicijas tarp skirtingų objektų ar sektorių, kad būtų pasiektas kuo didesnis stabilumas. Toks metodas vadinamas diversifikavimu.
Šių dviejų strategijų pagrindinis tikslas – sumažinti galimą riziką ir tuo pat metu maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą. Kad tai veiktų, investuotojui svarbu įsivertinti savo rizikos toleranciją, numatyti investavimo laikotarpį ir atsižvelgti į platesnę ekonominę aplinką. Paprasčiau tariant, viskas remiasi į seną gerą taisyklę – visų kiaušinių nedera laikyti viename krepšyje.
Efektyviausias būdas išvengti didesnių svyravimų ir netekčių – turėti tokį portfelį, kuriame būtų skirtingos turto klasės, o jų viduje – tarpusavyje mažai susijusios investicijos.
Patyrę investuotojai dažnai teigia, kad būtent turto paskirstymas, o ne pavieniai investicijų pasirinkimai, gali turėti didžiausią įtaką ilgalaikei portfelio sėkmei.
Amžinas klausimas – kiek ir į ką investuoti?
Amžinas klausimas ir nuolatinė diskusijų tema investuotojų bendruomenėje – kokią dalį portfelyje turėtų sudaryti skirtingos investicijos.
Norint išlaikyti investicinio portfelio pusiausvyrą ir valdyti riziką, kapitalas turėtų būti paskirstytas tarp kelių pagrindinių turto klasių. Pavyzdžiui, 35 proc. galima skirti akcijoms, 25 proc. – obligacijoms, 20 proc. – nekilnojamajam turtui, 15 proc. – likvidžioms lėšoms, o 5 proc. – kriptovaliutoms.
Vieni investuotojai laikosi konservatyvios nuomonės, kad kriptovaliutoms verta skirti vos kelis procentus, kiti – kad ši inovatyvi turto klasė gali užimti reikšmingesnę portfelio dalį, tačiau galiausiai tai priklauso nuo daugybės veiksnių, vienos universalios formulės nėra – kiekvienas investuotojas pasirenka skirtingas proporcijas pagal savo poreikius.
Be rizikos tolerancijos ir tikėtinos grąžos svarbu įvertinti ir tai, kaip greitai gali prireikti pinigų, kokios jų išsigryninimo galimybės bei kokiais gyvenimo etapais planuojama pasinaudoti sukauptu kapitalu.
Investicijas į kriptovaliutas taip pat patariama diversifikuoti
Nusprendus investicinį krepšelį papildyti kriptovaliutomis reikės apsispręsti, kokius skaitmeninius aktyvus pasirinkti. Vieni investuotojai renkasi laikyti populiariausias kriptovaliutas – bitkoiną ar eterį, kiti mėgsta išbandyti alternatyvius skaitmeninius aktyvus, stabilios vertės kriptovaliutas (angl. stablecoins).
Portfelio subalansavimas – nesudėtingas procesas, galintis atnešti apčiuopiamą finansinę naudą. Procesas iš esmės yra panašus į tradicinio investicinio portfelio valdymą. Atsižvelgiant į investuotojo rizikos toleranciją ir investavimo strategiją, tai padeda paprastai ir efektyviai sumažinti bendrą riziką.
Jei investuojama į įmonių akcijas, tai greičiausiai iš karto į kelių. Tas pats ir su kriptovaliutomis – tereikia paskirstyti investicijas tarp skirtingų kriptovaliutų.
Vienas pavyzdžių galėtų būti toks: 70 proc. investuojama į bitkoiną kaip labiausiai įsitvirtinusią kriptovaliutą, 15 proc. skiriama didelės kapitalizacijos projektams, pavyzdžiui, eteriui, 10 proc. – vidutinės kapitalizacijos kriptovaliutoms, o likę 5 proc. – mažos kapitalizacijos, aukštesnės rizikos, bet potencialiai didesnį pelną galinčioms atnešti investicijoms.
Plačiai sutariama, kad turint įvairių kriptovaliutų bei reguliariai koreguojant jų proporcijas, galima reikšmingai sumažinti investicijų riziką.