IPO rinkoje entuziazmą keičia laukimas

Komentaro autorius Rolandas Laukaitis, profesinių paslaugų bendrovės EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris

Nors pastaraisiais mėnesiais finansų pasaulyje tvyrojo didelis neapibrėžtumas ir neramumai, tačiau pirmas šių metų ketvirtis pirminių viešųjų akcijų siūlymų (IPO) srityje buvo ypač produktyvus. Per tris šių metų mėnesius per IPO pritraukta net 20 proc. daugiau investicijų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

JAV rinka tryško optimizmu, Europa liko santūri

EY duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį pasaulyje įgyvendintas 291 IPO sandoris – 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (283). Iš viso per šį laikotarpį pritraukta 29,3 mlrd. dolerių. Labiausiai rinką išjudino sandoriai JAV, kur metų pradžioje vyravo ryškus entuziazmas. Iš viso JAV buvo sudaryti 59 IPO sandoriai, kai per tą patį laikotarpį pernai – 38. 55 proc. augimas buvo trečias pagal dydį ketvirčio šuolis per visą JAV rinkos istoriją.

Europoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius IPO sandorių skaičius (29), palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu (30), beveik nepakito. Bet per IPO pritraukiamų investicijų suma (4,1 mlrd. dolerių) Europoje buvo gerokai atslūgusi, lyginant su pirmu praėjusių metų ketvirčiu, kai per IPO investuota 6,2 mlrd. eurų. Europoje vidutinis IPO sandorio dydis šiemet sudarė apie 140 milijonų JAV dolerių, palyginti su maždaug 206 milijonais JAV dolerių per tą patį laikotarpį pernai.

Europos rinkos aktyvumą šiemet labiausiai palaiko Vidurio ir Pietų Europos regionai (nors vidutinis sandorių dydis ir neprilygsta Vakaruose vykstantiems IPO). Per ketvirtį šiose žemyno dalyse įgyvendinta 18 iš 29 Europos IPO sandorių. Atitinkamai, Vakarų Europoje į biržos sąrašus buvo įtraukta tik viena nauja bendrovė, Šiaurės šalyse – keturios. Bent jau hipotetiškai, ši dinamika galėtų būti palanki IPO sandoriams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, jeigu tik atsirastų tinkamų įmonių kandidačių pritraukti finansavimą per akcijų biržas. 

Didžiausias IPO sandoris Europoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo sveikatos ir gyvybės mokslų bendrovės „Asker Healthcare Group AB“ žingsnis į NASDAQ OMX Stokholmo biržos prekybos sąrašus, pritraukęs 0,9 mlrd. JAV dolerių investicijomis. 

Dėmesys pelningumo rodikliams

Išsamesnė sandorių analizė rodo, kad investuotojai šiuos metus pradeda tikėdamiesi ne smarkaus augimo ateityje, o didesnio ar mažesnio pelningumo jau dabar. 

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, visame pasaulyje padaugėjo įmonių, kurios IPO metu yra pelningos, dalis. JAV ši dalis padidėjo nuo 29 proc. iki 59 proc., o Europoje – nuo 72 proc. iki 85 procentų. Kinijos rinka tiek šiemet, tiek pernai išsiskyrė tuo, jog teigiamus pelno rodiklius atskleidė visos IPO atlikusios bendrovės. Ši tendencija leidžia daryti išvadą, kad investuotojai, ypač Europoje, ėmė labiau orientuotis į dabartinę verslo situaciją ir artimiausią ateitį negu susieti savo pinigų grąžą su ambicingais įmonių plėtros planais. 

Muitų karai išmuša atskaitos taškus

Pastarųjų mėnesių geopolitinė situacija ir naujoji JAV muitų politika rodo, kad ilgalaikiai įmonių planai gali greitai netekti pagrindo. Dėl to IPO rinką ima slėgti nuogąstavimai. Pirma, pasaulyje įsiplieskus muitų mūšiams, kai įvairios šalys įveda vis didesnius atsakomuosius tarifus, daugės netikrumo dėl būsimų pajamų ir išlaidų. Įmonėms bus labai sudėtinga numatyti, kokie bus jų eksporto pardavimai ir kiek kainuos importuojami ištekliai. Kai neįmanoma tiksliai numatyti kaštų, pajamų ir pelno rodiklių, investuotojai negali tinkamai analizuoti IPO besirengiančių įmonių – jų vertė rinkoje tampa neaiški.

Antra, tarifų didinimas gali paskatinti infliaciją, nes importuojamos prekės tampa brangesnės. Tai keičia gamybos sąnaudų prognozę. Dar svarbiau, kad tiek JAV Federalinis rezervų bankas, tiek kiti centriniai bankai patiria spaudimą keisti pinigų politiką, t. y. vėl pradėti didinti palūkanų normas. Toks posūkis verslui sukeltų naujų iššūkių.  Pinigų politikos pokyčiai nėra palankūs IPO rinkoms, nes didesnės palūkanų normos reiškia didesnę finansavimo kainą ir atitinkamai didesnius investuotojų lūkesčius dėl investicijų grąžos.

Taigi, per artimiausius mėnesius investuotojai bus linkę labiau stebėti situaciją rinkoje negu priimti sprendimus. Greičiausiai IPO sandorius įgyvendins tos įmonės, kurios turi daugiau pasitikėjimo savo finansiniu stiprumu, savo strategine kryptimi, ir kurių vadyba bei verslo modelis leidžia greitai reaguoti besikeičiančioje ekonominėje situacijoje. Arba IPO organizuos verslai, kurie nebegali jų atidėlioti. 

Likusi dalis, tikėtina, lauks ir vilsis, kad tinkamas laikas ateis, kai pagerės ekonominės sąlygos ir sumažės neapibrėžtumo. Stabilesnė geopolitinė aplinka būtų palankesnė ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių įmonėms, kurios svarsto pritraukti kapitalą per pirminį viešųjų akcijų siūlymą. Na, o dabartinėmis neapibrėžtumo sąlygomis, verslai, kurie svarstė IPO priemonę finansavimui pritraukti, turėtų rimtai apmąstyti ir kitas alternatyvas, pavyzdžiui, skolinto kapitalo pritraukimas, privataus kapitalo pritraukimas ar dalinis verslo perleidimas.