Ir ortopedinė avalynė gali būti šiuolaikinė

„Jei nėra itin didelių pėdos deformacijų, šiuolaikiniai ortopediniai batai gali ir turėtų būti stilingi“, – sako Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorė, biomedicinos mokslų atstovė dr. Birutė Sinkutė. Metas pamiršti laikus, kai jie buvo siejami su gremėzdiškais, nepatraukliais stiliais. Šiuolaikinė ortopedinė avalynė gaminama, pasitelkiant pačias moderniausias technologijas, nuo pėdų skenerio, iki 3D spausdintuvų ir naujų medžiagų. 

Oda – ne visada geriausias pasirinkimas

Ilgą laiką ortopedinė avalynė buvo siejama su kompromisu, kad dėl sveikatos reikės atsisakyti stiliaus. Pacientai įsivaizduodavo beformius batus, nederančius prie šiuolaikinių drabužių. Tačiau šiandien ši paradigma iš esmės pasikeitė. Šiuolaikinė pramonė sėkmingai išsprendė šį konfliktą, paversdama ortopedinius batus madingu ir funkcionaliu garderobo elementu.

„Lietuvoje yra kelios ortopedijos technikos kompanijos, kurios gamina iš tikrųjų gerą ortopedinę avalynę. Rinkoje atsiranda vis daugiau naujų, kokybiškų medžiagų ir spalvų. Vis dažniau naudojamos sumaniosios medžiagos“, – kalbėjo Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorė, biomedicinos mokslų atstovė dr. Birutė Sinkutė.

Nors natūrali oda anksčiau buvo laikoma geriausiu pasirinkimu, dabar yra daug sintetinių ir dirbtinių medžiagų (įskaitant spausdintų 3D technologija), kurios yra kvėpuojančios, lengvesnės, pralaidžios orui, pasižymi hidrofilinėmis ir hidrofobinėmis savybėmis. Šiuolaikinėje ortopedinės avalynės gamyboje naudojamas kompiuterinis projektavimas ir modeliavimas. Odos išpjaustymui ir kurpalių paruošimui naudojama speciali įranga.

„Medžiagotyros srityje viskas keičiasi ir aš tikiuosi, kad ir ortopedinei avalynei tas yra pritaikoma“, – sako B.Sinkutė, kuri specializuojasi ortopedijos technologijų, naujos kartos 3D pėdų skenavimo bei inovatyvių reabilitacijos metodų srityse.

Ortopedinė avalynė turi specifinius reikalavimus užkulnio, noselės dalies ir pado tvirtumui, todėl ne visos naujoviškos medžiagos tinka kiekvienam atvejui. „Šiuo metu itin akcentuojami elastingi padai, bet ortopedinei avalynei tai ne visada tinka“, – pastebi lektorė.

Asmenys, sergantys diabetu, jokiu būdu neturėtų naudoti kietų įdėklų į batus, nes jų pėdos yra nejautrios, gali pritrinti, atsiverti opos ir pan. Jiems geriau rinktis ypač minkštus įdėklus iš poliuretaninių medžiagų. Sveiki žmonės gali naudoti natūralios odos įdėklus, prie kurių pritaikyti kokie nors ortopediniai elementai. Įdėklai dažnai gaminami iš etileno vinilacetato.

Labutenams neprilygs

Pėdų deformacijos pagal savo pobūdį ir sunkumo lygį yra klasifikuojamos į kelias pagrindines kategorijas, kurių kiekviena turi savo vertinimo kriterijus ir taikomus gydymo būdus. Kartais pėdos gali būti labai deformuotos.

„Kartais matai paruoštą kurpalį ir nesupranti, kad tai žmogaus pėda. Yra labai sunkių iššokusio pėdos kauliuko (lot. Hallux valgus) deformacijų ir kojų ilgių skirtumai. Naivu būtų tikėtis, kad ortopedinė avalynė atrodys kaip labutenai ar Manolo Blahniko aukštakulniai“, – pasakojo B.Sinkutė.

Gamintojai laikosi tam tikrų reikalavimų, norėdami užtikrinti, kad ortopedinė avalynė būtų gerai fiksuojama ir atitiktų biomechanines funkcijas. Aišku, žmonės nori batų, kurie būtų ne tik funkcionalūs, bet ir stilingi. Kita vertus, dėl grožio nesiginčijama. Šiandien nemažai žmonių mano, kad ortopedinė avalynė gali būti gana graži.

„Kai su studentais einame į tas įmones, matome, kaip tiek konstruktoriai modeliuotojai, tiek technologai stengiasi įtikti klientui“, – pažymi B.Sinkutė.

Skirtingumo sunkumo pėdų deformacijos

Lietuvoje yra nemažai žmonių, kuriems reikalinga ortopedinė avalynė. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kasmet ortopedinė avalynė arba specialūs įdėklai yra kompensuojami maždaug 13,5-16 tūkst. apdraustųjų. Vien šiai sričiai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kasmet skiriama daugiau nei 5,4 mln. eurų.

Daug vaikų iki 12 metų yra plokščiapadžiai. „Su studentais kartais einame į mokyklas, darželius, ir su „ELinVision“ skeneriu nuskaitę pėdas, matome, kad tikrai yra daug plokščiapėdžių vaikų“, – pasakojo B.Sinkutė, nurodydama, kad pagrindinės to priežastys yra antsvoris ir per mažas fizinis aktyvumas.

Išilginis ir skersinis pėdos skliautas formuojasi iki 12 metų. Tai, kaip jis formuojasi, lemia ir avalynė. Tačiau vien avalyne vaikų plokščiapėdystės nepavyks išgydyti. Paprastai prireikia gydytojo kineziterapeuto pagalbos. Be to, vaikai turi gauti adekvatų normalų krūvį.

„Edmundo Koževnikovo knygoje „Viskas apie plokščiapėdystę“ buvo parašyta, kad po karo vaikai senamiestyje Kaune žaisdavo ant sielių. Nemune plukdydavo sielius ir jų pėdos būdavo vandenyje ir visą laiką balansuodavo ant medinio rąsto. Jų pėdos būdavo kaip plieninės, išilginiai skliautai gerai susiformavę“, – aiškino lektorė.

Suaugusieji su plokščiapėdyste dažnai skundžiasi čiurnų, kelių sąnarių ir klubų skausmu. Nuo netinkamos avalynės gali skaudėti net ir stuburą.

Pasak B.Sinkutės, svarbu rūpintis pėdomis, nes ant pado yra tam tikras riebalinis sluoksnis. Vaikui gimus, jis labai ryškus. Literatūroje rašo, kad maždaug iki 40 gyvenimo metų riebalinis sluoksnis yra optimalus. Po 40-ies jis pradeda drastiškai plonėti. Kitose vietose galbūt atsiranda daugiau riebalų, bet ant padų mažėja. Šiuo atveju rekomenduojama rinktis avalynę su minkštais, amortizuojančiais, lanksčiais padais.

Moterims, ypač avinčioms aukštakulnius, dažniau pasitaiko didžiojo kojos piršto deformacija arba „iššokęs kauliukas“. Joms taip pat patariama rinktis ortopedinę avalynę, kuri nespaustų pirštų, būtų optimalaus aukščio.

Gali būti ir didelių deformacijų, pavyzdžiui, dėl kojos piršto amputacijos. Tokiu atveju irgi pritaikoma ortopedinė avalynė. 

Tinkamai pasirūpinti pėdomis

Norint turėti sveikas pėdas, reikia jomis rūpintis. „Tai reiškia, kad avalynę per dieną reikėtų keisti bent kokius keturis kartus. Iš viso reikėtų turėti bent 16 porų įvairios avalynės. Neprisirišti prie vienų batų. Juk biurui skirti vieni batai, gatvei – kiti, sportui – treti, namams ir laisvalaikiui – dar kiti“, – sako specialistė.

Naudinga reguliariai pasivaikščioti per įvairius gamtinius paviršius: kankorėžius, žvyrą, akmenukus. Pėdų sveikatą padeda palaikyti mankšta. B.Sinkutė pataria atlikti paprastą pratimą: pabandyti su kojų pirštais sugriebti rašiklį ar popieriaus skiautelę. Taip pat turi būti gerai prižiūrimi nagai. Žmogus, jeigu jis turi problemų, turi eiti pas specialistą, kad būtų daromas gydomasis pedikiūras. Tačiau svarbiausia yra tai, kokią avalynę renkamasi kasdienai. Aukštakulniai yra skirti tik ypatingoms progoms.

Ateitis jau visai šalia

Ortopedinės avalynės ateitis – hiperpersonalizavimas, 3D spausdinimas ir išmaniosios technologijos. Parduotuvėse po pėdos nuskaitymo per kelias minutes bus pagal užsakymą pagaminti vidpadžiai ir kurpaliai. Šie terapiniai modeliai bus neatskiriami nuo madingų sportbačių, o įmontuoti jutikliai stebės ir reguliuos apkrovą.

Jau dabar kartais sunku atskirti ortopedinę avalynę nuo mums įprastos. Įgudę meistrai jau dabar pagamina ortopedinę avalynę, kuri beveik niekuo nesiskiria nuo klasikinių derbių ar oksfordų.

„Ortopedinės avalynės gamintojai turėtų pasistengti gaminti kuo gražiau, patraukliau ir patogiau, nes vaikams, ypač iki 12 metų, tai labai svarbu. Jei avalynė nebus madinga, jie net nenorės jos nešioti“, – sako B.Sinkutė.

Autorė: Urtė Jarockė