Ir vėl nedavė, arba trys svarbūs dalykai įmonei kreipiantis dėl paskolos

Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yra atmetama.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, paskolų įmonėms ir BVP santykis šalyje sudaro tik 16 proc. ir yra vienas mažiausių euro zonoje (vidurkis – 31 proc.). Europos investicinio banko apklausa irgi rodo, kad įmonių, patiriančių sunkumų pasiskolinti, dalis Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES.

„Vos kiek daugiau nei trečdalis įmonių, užpildžiusių paraiškas kreditui gauti, teigiamą atsakymą gauna iš pirmo karto. Didesnė dalis paraiškų yra atmetama – neigiamų atsakymų kiekis būtų kur kas mažesnis, jei būtų pateikti visi prašomi dokumentai, teisingai užpildytos formos. Svarbu žinoti, kad pirminės paraiškos atmetimas nereiškia, kad durys į banką jau užsivėrė – visuomet verta išsiaiškinti neigiamo atsakymo priežastis ir pamėginti jas pašalinti“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Pasak eksperto, situacija gana paradoksali – bendros verslo paskolų apimtys Lietuvoje auga gana ženkliai, bet tuo pačiu daugėja ir įmonių, kurios teigia susiduriančios su neįveikiamais sunkumais siekdamos gauti finansavimą.

„Bene daugiausia iššūkių šioje srityje kyla smulkiam ir vidutiniam verslui. Visgi dažnai juos pavyksta įveikti atlikus namų darbus prieš kreipiantis dėl finansavimo“, – pastebi J. Ivaška.

Dėl ko bankai sako „ne“?

LB duomenimis, mažoms įmonėms prieigą prie kreditų labiausiai riboja griežti užstato reikalavimai ir nepakankamas įkeitimui tinkamas turtas. 2024 m. verslo apklausos metu net 97 proc. įmonių nurodė, kad užstato trūkumas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs nesirinkti išorinio finansavimo.

„Dažniausiai paskolų negalime suteikti dėl nepriimtinos įmonės finansinės būklės. Neretai koją pakiša ir užstato ar kitos užtikrinimo priemonės trūkumas. Dar viena priežastis – pritrūksta logiško pagrindimo, kokiems tikslams reikalingas finansavimas. Pavyzdžiui, įmonė, kurios metinė apyvarta siekia 100 tūkst. eurų, o sąnaudos – 70 tūkst. eurų, prašo 300 tūkst. eurų paskolos apyvartai finansuoti. Tokie prašymai kelia abejonių dėl verslo planavimo ir rizikų valdymo arba reikalauja išsamesnių paaiškinimų“, – pasakoja J. Ivaška.

Pasak jo, kiekviena finansų įstaiga taip pat nuodugniai tikrina ir įmonės istoriją bei ankstesnius įsipareigojimus. Jei verslas yra turėjęs skolų, turto areštų, bylų ar net bankrotų, tikimybė gauti finansavimą ženkliai sumažėja.

Bene sudėtingiausioje situacijoje yra visiškai naujos įmonės, neturinčios nei veiklos istorijos, nei užstato. Tokiu atveju bankas ne tik atidžiai vertina jos finansinius rodiklius, bet ir verslo modelio realumą, vadovų kompetencijas bei rinkos potencialą.

Trys patarimai, norint paskolą gauti greičiau

Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, įmonei pateikus aiškius ir pagrįstus duomenis, iki 0,5 mln. eurų dydžio paskolą galima gauti gana operatyviai – per 3-4 savaites nuo paraiškos pateikimo. Tiesa, sudėtingesnių projektų atvejais banko sprendimas gali užtrukti ilgiau – priklausomai nuo turto vertinimo, verslo plano pagrįstumo ar juridinių niuansų.

Tačiau proceso greitis labai priklauso ir nuo pačios įmonės – ar operatyviai pateikiama visa reikalinga informacija, ar jau yra pasirūpinta turto vertinimu, ar priešingai – visi reikalingi dokumentai imami tvarkyti tik po paraiškos pateikimo.

„Pirma, visus dokumentus verta pasiruošti iš anksto – ne tik finansines ataskaitas, bet ir verslo planą, turto vertinimus, sutartis su tiekėjais ir pan. Antra, tikslinga pagrįsti paskolos poreikį – kuo aiškesnė investicijos grąžos logika, tuo lengviau gauti paskolą. Trečia, būtina atsižvelgti ir įsivertinti užstato reikalavimus. Taip pat verta būti lankstiems – kartais bankas gali pasiūlyti kitą finansavimo instrumentą nei buvo prašyta. Tokiais atvejais tikslinga apsvarstyti siūlomą alternatyvą ir ją aptarti su banku, o ne automatiškai atmesti“, – pataria J. Ivaška.

Pasak „Urbo“ banko eksperto, šie „namų darbai“ yra svarbi sąlyga norint, kad paskolos gavimo procesas būtų greitas ir sklandus.

LB duomenimis, balandžio mėnesį paskolų įmonėms augimo tempai paspartėjo. Sumažėjus palūkanų normai, Lietuvos įmonėms naujų paskolų buvo suteikta už 334 mln. eurų – penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.