Spaudos centras
Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys bando pasinaudoti draudimo sistema inscenizuodami įvykius ar pateikdami tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors tokios schemos neretai būna kruopščiai apgalvotos, profesionalus tyrėjų darbas ir bendradarbiavimas su Policija leidžia laiku pastebėti neatitikimus ir užkirsti kelią neteisėtoms išmokoms. Šiemet Prienų rajone išaiškintas atvejis – ryškus to pavyzdys.
Tyrimo metu buvo nagrinėta situacija, kai garaže rastas išardytas BMW X5 automobilis, o savininkas teigė, kad tuo metu buvo išvykęs į Vokietiją ir dėl to negalėjo kontroliuoti įvykio aplinkybių. Pradžioje pateikta versija atrodė nuosekli, tačiau iš karto po žalos registracijos kilo papildomų klausimų – suveikė įtartinumo kriterijai ir įvykis buvo pradėtas tirti kaip galimas sukčiavimas.
Policijos tyrimo duomenys parodė, kad pateikta istorija nesutampa su realiomis transporto judėjimo ir kitomis aplinkybėmis. Galiausiai, tyrėjams surinkus neginčijamus įrodymus, klientas pakeitė savo pirminę versiją ir prisipažino, kad automobilis nebuvo apvogtas piktadarių. Jei schema būtų pasiteisinusi, draudimo išmoka būtų siekusi beveik 30 tūkst. eurų.
Ši byla yra vienas iš sudėtingesnių šių metų sukčiavimo bandymų. Nors tokio masto inscenizacijos pasitaiko retai, bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas vis dar fiksuojama nuolat: skirtingose draudimo rūšyse per mėnesį jų identifikuojama nemažai, o per metus – keli šimtai. Kiekvienu atveju atliekama išsami įvykio analizė, klientų apklausos, vertinami dokumentai ir derinama informacija su teisėsaugos institucijomis.
„Tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas labai svarbus pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas ir savalaikis informacijos keitimasis. Tai labai palengvina abiejų pusių darbą ir leidžia pasiekti teigiamą rezultatą”, – teigia Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila.
Ši istorija taip pat parodė, kad finansinio sukčiavimo schemoms neretai ruošiamasi iš anksto – nuo tariamų alibi kūrimo iki išankstinio kelionių planavimo siekiant suformuoti dirbtinį įvykių foną. Tokie atvejai dar labiau sustiprina institucijų būtinybę vertinti panašias situacijas itin atidžiai.
„Šis atvejis tapo puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kad tiek teisėsauga, tiek draudimo bendrovės sistemingai tikrina informaciją ir skiria daug dėmesio galimų sukčiavimo atvejų analizei. Neatliekami tik formalūs vertinimai – kiekvienas įvykis kruopščiai nagrinėjamas, o už bandymus piktnaudžiauti draudimo sistema taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nuoširdžiai dėkojame policijai už profesionalų ir itin operatyvų darbą, kuris padėjo sustabdyti šią schemą“, – teigia ERGO Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas.
Atsižvelgiant į policijos indėlį ir profesionalią reakciją, padėkas buvo įteiktos dviem tyrėjams, prisidėjusiems prie sėkmingo šios schemos išaiškinimo.