Įspėja apie itin pavojingą apsinuodijimą šaltuoju sezonu: prasideda paprastu galvos svaiguliu

Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas ir gyventojai pradeda aktyviai naudoti šildymo įrenginius, smarkiai padaugėja apsinuodijimų smalkėmis. Galvos svaiguliu ir pykinimu prasidedantis apsinuodijimas tuoj pat nesiėmus veiksmų gali kainuoti net gyvybę, pastebi gydytojai.

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Beatričė Vėliuvienė sako, kad gyvybei pavojingas ūmus apsinuodijimas įvyksta, kai įkvepiamame ore uždaroje patalpoje susidaro didelė smalkių, o tiksliau anglies monoksido, pagrindinės toksiškos smalkių sudedamosios dalies, koncentracija. Šios dujos, konkuruodamos su deguonimi, žymiai lengviau ir greičiau prisijungia prie kraujyje esančio hemoglobino, todėl audiniai negauna deguonies ir sutrinka jų funkcija.

„Jautriausios deguonies trūkumui yra žmogaus smegenys, todėl jos pažeidžiamos pirmiausia. Uždelsus žmogų išgabenti iš pavojingos patalpos, jį dėl organų pažeidimo gali ištikti net mirtis“, – dėsto medikė.

Smalkės bekvapės ir nematomos

B. Vėliuvienė sako, kad apsinuodyti smalkėmis – visai nesudėtinga, mat šių dujų žmogus negali nei užuosti, nei pamatyti. 

„Dažniausiai pacientai apsinuodija dėl netinkamai veikiančių dujinių ar kieto kuro katilų, kurie yra naudojami vandens ar patalpų šildymui. Svarbu žinoti, kad ne tik senos krosnys, bet ir modernūs dujiniai katilai gali būti smalkių šaltinis, ypač, kai namuose esanti ventiliacijos sistema yra netvarkinga. Dėl to šalia tokių įrenginių būtini anglies monoksido detektoriai”, – teigia medikė. 

Gyventojams taip pat pavojingos yra automobilių išmetamosios dujos uždarose patalpose, apsinuodijama ir po kontakto su dūmais degant židiniui ar kilus gaisrui. Kartais žmonės pamiršta, kad pavojinga ne tik atvira ugnis, bet ir jai degant susidarančios smalkės.

Laiko intervalas, per kurį ūmiai apsinuodijęs žmogus gali numirti, yra labai įvairus ir priklauso nuo dujų koncentracijos ore bei kontakto su jomis trukmės. Vis dėlto, anot gydytojos, jei anglies monoksido koncentracija ore labai didelė, o patalpa nevėdinama, negrįžtami pokyčiai organizme ar mirtis gali įvykti vos per kelias minutes.

Lėtinį apsinuodijimą nustatyti sunkiau

Anglies monoksidas pažeidžia daugelį organizmo sistemų. Priklausomai nuo dujų koncentracijos ir kontakto trukmės, galimi skirtingi apsinuodijimo laipsniai. 

Lengvo apsinuodijimo metu pradeda skaudėti ir svaigti galva, ima ūžti ausyse, atsiranda pulsavimo pojūtis smilkiniuose, padažnėja kvėpavimas, ima pykinti, žmogus tampa dirglus. Tačiau nepaisant tokio poveikio sveikatai jis dar geba pats išeiti iš pavojingos aplinkos.

Esant vidutinio sunkumo apsinuodijimui pacientas tampa mieguistas, sutrinka jo koordinacija, nuo nedidelio fizinio krūvio jis gali prarasti sąmonę, ima dusti ir jau nesuvokia, kad reikia išeiti iš užterštos aplinkos. Todėl po kontakto su smalkėmis būtina jį kuo skubiau jį išnešti į gryną orą.

Sunkaus apsinuodijimo metu pasireiškia dezorientacija, sąmonės sutrikimas, žmogų gali ištikti koma, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai ar miokardo infarktas, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos nepakankamumas.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuolat susiduriant su nedidelėmis anglies monoksido koncentracijomis žmogus gali patirti ir lėtinį apsinuodijimą. Tokiu atveju pacientas gali jausti galvos skausmą, nuovargį, jam sunku susikaupti ir mąstyti, sutrinka atmintis ir miegas. Kadangi šiuos simptomus sunkiau susieti su galimu kontaktu su smalkėmis, gydytojai gali užtrukti diagnozuodami pagrindinę priežastį“, – priduria B. Vėliuvienė.