Įspėja: energetinę nepriklausomybę dar teks apginti

Karo Ukrainoje pamokos aiškios – šiuolaikinis konfliktas neapsiriboja fronto linijomis. Priešas smogia į transformatorių pastotes, dujotiekius, nusitaiko į informacines sistemas. Kaip apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo išorinių fizinių ir kibernetinių grėsmių, „Telia“ organizuotoje konferencijoje diskutavo Lietuvos verslo lyderiai.

Nepriklausoma Lietuva ilgą laiką liko energetiškai priklausoma nuo Rusijos. Naftos, dujų ir elektros sektoriai buvo visiškai susieti su rusiška tiekimo sistema, o Baltijos šalių elektros tinklai – su Rusija ir Baltarusija sujungti BRELL žiede. Ši priklausomybė reiškė ne tik energetinį, bet ir politinį pažeidžiamumą: kai šalis neturi energetinės laisvės, jos sprendimai tampa sukaustyti.

Kaip konferencijoje dalijosi Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas, pirmiausia buvo pertvarkytas naftos sektorius – pastatytas terminalas jūroje, leidęs importuoti žaliavą iš bet kurios pasaulio vietos. Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje tapo antruoju lūžio tašku – jis leido visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir maždaug trečdaliu sumažinti dujų kainas. 2022 m. užbaigta dujotiekio jungtis su Lenkija dar labiau sustiprino tiekimo saugumą.

Lemiamas etapas – Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Šis procesas truko daugiau nei dešimtmetį ir apėmė net 41 projektą, kurių daugiausia įgyvendinta būtent Lietuvoje. Per tą laiką buvo visiškai perstatytas į rytus nukreiptas tinklas – dabar jis nukreiptas į pietus ir vakarus. Šios investicijos siekė apie 1,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiąją dalį finansavo Europos Sąjunga.

„Sinchronizacija – simbolinis lūžis. Atsijungdama nuo BRELL žiedo, Lietuva realiai perėjo į Europos energetinę erdvę. Šis žingsnis užbaigė ilgametę priklausomybės nuo Rytų energetinės sistemos erą. Negalime atsipalaiduoti – energetinę nepriklausomybę reikia ir apsaugoti. Karo Ukrainoje pamokos aiškios – šiuolaikinis konfliktas neapsiriboja fronto linijomis“, – sakė R. Masiulis.

Nauji išbandymai

Konferencijoje „Telia VIP Gyvai“ verslo lyderiai akcentavo, kad saugumas tampa ne tik valstybės, bet ir verslo atsakomybe. Todėl kitas Lietuvos žingsnis turi būti energetinės infrastruktūros apsauga nuo išorinių grėsmių – tiek fizinių, tiek kibernetinių.

Pasak Vytauto Bučinsko, „Telia“ verslo atsparumo užtikrinimo ir tvarumo vadovo, priešiškoms jėgoms svarbu sutrikdyti masiškai naudojamas paslaugas: viešąjį transportą, elektros, vandens ir dujų tiekimą, bankų veiklą. Pagrindinis tokių atakų tikslas yra sukelti kuo didesnį rezonansą, todėl pasirenkami taikiniai, kurių sutrikdymas iškart patektų į žiniasklaidos antraštes, sukrėstų visuomenę.

„Visų šiuolaikinių sistemų pagrindas yra elektra, todėl elektros tiekimo sutrikimas tampa didžiausiu mūsų „Achilo kulnu“. Kai energija nutrūksta, žlunga visos kitos apsaugos priemonės. Būtent dėl to krizės atveju pirmasis prioritetas turi būti strategiškai svarbių objektų, ryšio bokštų, pagalbos tarnybų ar kritinių paslaugų centrų, aprūpinimas energija“, – įžvalgomis dalijosi V. Bučinskas.

Roko Masiulio teigimu, būtent todėl artimiausius 3–5 metus Lietuvai teks susitelkti į energetikos infrastruktūros patikimumo stiprinimą. Karas Ukrainoje parodė, kad net ir nuolat puolama šalis gali išlaikyti veikiančią elektros sistemą. Tai drąsina: elektros tinklai turi būti statomi taip, kad net praradus vieną objektą, sistema išliktų gyva.

„Be apsaugos barjerų, turime užtikrinti tinklo patikimumą, kad kiekvienas svarbus energijos srautas turėtų alternatyvų kelią. Jeigu viena linija ar pastotė sugadinama, energija automatiškai perskirstoma per kitus tinklo taškus. Kiekvienam svarbiam objektui parengtas planas B, užtikrinantis tiekimo tęstinumą“, – strategija dalijosi „Litgrid“ vadovas.

Anot jo, Lietuva turi paruošti greito energijos atstatymo sprendimus, pavyzdžiui, laikinas elektros linijas, kurios būtų prijungtos per 32 val., kol vyktų nuolatinės infrastruktūros remontas. Turi būti vystomas decentralizuotas sistemos valdymas, kad priešas net nežinotų, kur yra valdymo centras ar pagrindiniai mazgai. Ši koncepcija, paremta Ukrainos patirtimi, leis sukurti tinklą, atsparų tiek fizinėms, tiek kibernetinėms atakoms.

Stabili energija – stipri pramonė

Vytauto Bučinsko teigimu, norint užtikrinti atsparumą, pavienių įmonių pastangų neužtenka. Tai per brangu ir per sudėtinga, todėl būtina valstybės lyderystė bei vienas koordinuotas planas, apimantis visas kritines sritis.

„Vienas iš galimų sprendimų – mobilių brigadų modelis. Valstybė galėtų parengti kritinių taškų žemėlapį ir paruošti komandas su galingais generatoriais, kurios krizės atveju greitai aprūpintų energija svarbiausius objektus. Įmonės savo ruožtu turėtų iš anksto pasirengti, kad tokie generatoriai būtų prijungiami be vėlavimo“, – konferencijoje dalijosi V. Bučinskas.

Rokas Masiulis taip pat pabrėžė, kad atsparumo didinimas nėra vien saugumo, bet ir ekonomikos klausimas. Stabili, saugi ir prieinama energija yra pagrindas augančiai pramonei ir gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Jo teigimu, kuo daugiau energijos vartotojų, tuo efektyviau veikia sistema, mažėja kainos, greičiau atsiperka investicijos. Todėl dabar laikas kalbėti ne tik apie žaliosios energijos vystymą, bet ir apie energetiškai intensyvios pramonės plėtrą. Duomenų centrai, dirbtinio intelekto technologijos, aukštųjų technologijų gamyba – visų šių sričių verslai gali ne tik vartoti energiją, bet ir prisidėti prie ekonomikos stiprinimo ir padėti išlaikyti stabilias elektros kainas.

„Energetinė nepriklausomybė, infrastruktūros apsauga ir išmanios pramonės vystymas nulems Lietuvos ateitį. Kaip kažkada energetinė nepriklausomybė buvo mūsų politinės laisvės sąlyga, taip dabar energetinis atsparumas taps pagrindu tvirtai, moderniai ir saugiai Lietuvos valstybei“, – sakė „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.