Išsaugokime pacientų ir gydytojų teisę rinktis

Komentaro autorius Vytautas Šilinskas, asociacijos „Investors‘ Forum“ direktorius

Keturios dešimtys Lietuvos organizacijų, vienijančių pacientus, gydytojus, gyventojus ir verslą, kreipėsi į Seimo vadovus ir narius. Organizacijos prašo nepritarti Parlamente svarstomiems teisės aktams, kuriais būtų uždraustos papildomos priemokos už valstybės finansuojamas sveikatos paslaugas. 

Susidaro įspūdis, kad įstatymą siekiama priimti skubotai. Neatsižvelgiama į socialinių partnerių nuomonę bei pasiūlymus, nuogąstavimus dėl projekto atitikimo Konstitucijai. Projektas verčia susirūpinti ir todėl, kad jis gali turėti ilgalaikių skausmingų pasekmių ne tik sveikatos priežiūros sektoriui, bet ir valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei.

Varžoma pasirinkimo laisvė

Privatus medicinos sektorius šiandien yra tapęs neatsiejama sveikatos sistemos dalimi ir padeda užtikrinti greitą ir kokybišką pagalbą pacientams. Vis dėlto, pritaikius siūlomus apribojimus, tikėtina, prastės paslaugų pasirinkimas ir kokybė, mažės inovacijų.

Priėmus įstatymą pacientai bus priversti rinktis tarp bazinių valstybės paslaugų ir būtinybės patiems mokėti visą kainą už paslaugas. Tai reiškia, kad pasirinkimo laisvė bus labai ribota ir visiškai priklausys nuo paties žmogaus finansų arba nuo valstybės galimybių. 

Pastarosios – ne begalinės. Juolab, kad išteklių reikia ir kitoms gyvybiškai svarbioms sritims, tokioms, kaip gynyba. O didelei daliai gyventojų neturint galimybės pasinaudoti aukštesnės kokybės paslaugomis didės visuomenės nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas sveikatos sistema. Gresia nauji socialiniai ir ekonominiai iššūkiai, kai prieiga prie aukštesnės kokybės paslaugų taps privilegija tik pasiturintiems.

Viešai teigiama, kad nelikus pinigų privačiame sektoriuje gydytojai bus priversti grįžti į viešąjį sektorių. Tačiau gydytojai įspėja, kad mažinant sveikatos sistemai finansavimą, dalis gydytojų išvyks.  Mažiau gydytojų - ilgesnės eilės. O mažėjant paslaugų prieinamumui, į gydymo įstaigas grįš šešėlis - „vokeliai“ ir panašioms praktikoms, kurias jau visi norėtume pamiršti.

Iššūkis konkurencingumui

Priemokų uždraudimas į intensyvios terapijos skyrių pasiųstų šiame sektoriuje veikiantį verslą. Būtų stabdomos investicijos į naujas technologijas, medicinos inovacijas ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą. Tai trikdytų sveikatos sektoriaus raidą.

Įstatymo rengėjai nurodo, kad Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudaro bemaž 32 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai. Jos lenkia Europos Sąjungos vidurkį – 14,27 procento. Atkreipiamas dėmesys, kad Prancūzijoje tokios išlaidos sudaro viso labo arti 9 procento. 

Tačiau ten yra įvestos pacientų priemokos, kuriomis skatinama vertinti gydymo kainą ir paslaugų poreikį. Be to, Prancūzijoje yra stipriai išplėtotas papildomas sveikatos draudimas, ko nėra Lietuvoje, kur kaip tik siekiama riboti šio draudimo naudojimą. 

Namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra didelės ir Bulgarijoje (35 proc.), Graikijoje (33,5 proc.), Latvijoje (30,7 proc.), Maltoje (30 proc.) ir Portugalijoje (29,65 proc.). Šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, yra silpnai išplėtotas arba visai neišplėtotas papildomas sveikatos draudimas. Taigi mums vertėtų daugiau galvoti apie jo skatinimą, o ne ribojimus ir suvaržymus.

Siekis – partnerystė

Daugelyje pažengusių šalių, tokių kaip Švedija, Suomija ir Vokietija, pacientų priemokos yra įprasta praktika. Pacientui leidžiama pasirinkti paslaugą pagal poreikius ir galimybes, valstybei išlaikyti bazinį paslaugų prieinamumą visiems gyventojams. Privačiam sektoriui leidžiama veikti kaip sveiką konkurenciją skatinančiam partneriui. 

Lietuva, norėdama išlikti konkurencinga ir patraukli investuotojams, turėtų eiti pažangesniu keliu – ne griežtu ribojimu, o partneryste tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Tikiu, kad galime sukurti geresnę sveikatos sistemą, kuri būtų ne tik kokybiška, bet ir prieinama visiems. 

Tačiau tam būtina užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę rinktis paslaugas, kurias jie gali sau leisti, ir kad būtų užtikrinta sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija bei inovacijų plėtra. Priimant sprendimus, būtina ne tik siekti teisinės tvarkos, bet ir atidžiai įvertinti jų realų poveikį tiek pacientams, tiek visai visuomenei.