Išsėtinė sklerozė gali prasidėti nuo nutirpusios rankos: neurologė įspėja, kokių simptomų neignoruoti

Kasmet gegužės 27-ąją minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena atkreipia dėmesį į ligą, kuria Lietuvoje kasmet suserga apie 200 žmonių. Specialistai pastebi, kad mūsų šalis patenka į didesnio sergamumo regioną Europoje, tačiau nepaisant to, dalis pacientų iki diagnozės gyvena metų metus, nes pirmuosius simptomus linkę priskirti stresui, nuovargiui ar pervargimui. Gydytojai pabrėžia, kad šiandien išsėtinė sklerozė nebėra nuosprendis, tačiau ankstyvas ligos atpažinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių siekiant sulėtinti jos progresavimą.

„Affidea Lietuva“ gydytoja neurologė doc. dr. Rasa Kizlaitienė sako, kad išsėtinė sklerozė dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms, todėl pirmieji simptomai dažnai nėra vertinami rimtai.

„Dažniausi pasitaikantys simptomai yra galūnių silpnumas, kai pradeda silpti ranka arba koja, kliūti pėda einant, taip pat įvairūs jutimo sutrikimai – tirpimas, dilgčiojimas, jausmas tarsi per vatą. Labai būdingi ir regos sutrikimai viena akimi: skausmas judinant akį, susiaurėjęs akiplotis, matymo iškritimai. Taip pat gali pasireikšti koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai ar svaigimas“, – sako dr. R. Kizlaitienė.

Anot neurologės, viena iš klastingiausių šios ligos savybių yra ta, kad ligos pradžioje simptomai gali savaime praeiti net ir negydomi.

„Simptomai gali tęstis savaitę, dvi ar ilgiau ir vėliau visiškai išnykti. Dėl to žmonės dažnai nusprendžia, kad nieko rimto nenutiko, simptomus priskiria stresui, nuovargiui ar pervargimui ir į gydytojus nesikreipia. Kartais liga taip nepastebėta gali progresuoti daugelį metų“, – pažymi gydytoja.

Liga dažnai painiojama su kitais sutrikimais

Pasak neurologės, visuomenėje neretai pasitaiko klaidingų įsivaizdavimų apie išsėtinę sklerozę – dalis žmonių ją tebepainioja su ateroskleroze ar senatvine demencija.

„Tai nėra atminties blogėjimo liga. Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia smegenų ląstelių, neuronų, mielino apvalkalą. Liga pasireiškia įvairiais neurologiniais simptomais, priklausomai nuo to, kuriose galvos ar nugaros smegenų vietose susiformuoja pažeidimai“, – išskiria dr. R. Kizlaitienė.

Gydytojos teigimu, nors ši liga nėra tiesiogiai paveldima, tam tikrą vaidmenį turi genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai.

„Didesnis sergamumas fiksuojamas šiauriniuose regionuose, kur žmonės gauna mažiau saulės ir dažniau susiduria su vitamino D trūkumu. Taip pat reikšmės turi rūkymas, nutukimas, tam tikri virusai ir pakitusios imuninės sistemos reakcijos“, – komentuoja neurologė.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius pažymi, kad neurologinių ligų diagnostikoje itin svarbus tampa laikas.

„Praktika rodo, kad žmonės dažnai linkę laukti, kol simptomai praeis savaime, ypač jei jie nėra labai ryškūs arba trunka neilgai. Tačiau neurologinių sutrikimų atvejais delsti nereikėtų – ankstyva konsultacija, tyrimai ir gydymo pradžia gali turėti didelės reikšmės tolimesnei ligos eigai ir gyvenimo kokybei“, – sako A. Zinevičius.

Vitaminas D svarbus ne tik kaulams

Neurologė R. Kizlaitienė atkreipia dėmesį, kad vitamino D trūkumas siejamas ne tik su kaulų sveikata, bet ir su didesne neurouždegiminių procesų rizika.

„Vitaminas D dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Esant jo trūkumui, gali aktyviau vykti neurouždegiminiai procesai ir sparčiau progresuoti nervų sistemos pažeidimas. Mūsų regione vitamino D trūkumas labai dažnas, todėl jo koncentraciją rekomenduojama stebėti ir, esant poreikiui, papildyti“, – teigia gydytoja.

Pasak specialistės, nors išsėtinės sklerozės visiškai išvengti neįmanoma, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali padėti sumažinti riziką arba prisidėti prie geresnės bendros organizmo būklės.

„Svarbu palaikyti darbo ir poilsio režimą, reguliariai judėti, būti gryname ore, nerūkyti, rūpintis mityba ir mažinti lėtinio streso poveikį organizmui. Visa tai svarbu mūsų imuninei sistemai“, – pažymi neurologė.

Diagnozė nebėra nuosprendis

Pasak R. Kizlaitienės, šiandien išsėtinės sklerozės gydymas yra gerokai pažengęs, palyginti su situacija prieš dešimt ar dvidešimt metų.

„Dabar šios ligos diagnozė nebėra nuosprendis. Šiuolaikiniai vaistai leidžia efektyviai stabdyti ligos progresavimą, mažinti paūmėjimų dažnį ir padėti žmonėms ilgiau išlikti darbingiems bei gyventi pilnavertį gyvenimą. Kalbame nebe apie neišvengiamą negalią, o apie galimybę ilgus metus išlaikyti gerą gyvenimo kokybę“, – sako neurologė.

„Susidūrus su neurologiniais simptomais žmonėms dažnai tenka ne tik emocinis neapibrėžtumas, bet ir ilgesnis diagnostikos procesas, apimantis specialistų konsultacijas bei įvairius tyrimus. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalų vertinimą ir pradėti reikalingą stebėseną ar gydymą. Praktika rodo, kad papildomas sveikatos draudimas žmonėms suteikia daugiau galimybių operatyviau pasiekti gydytojus specialistus ir atlikti reikalingus tyrimus“, – sako A. Zinevičius.

Anot gydytojos, pastebėjus atsiradusius neįprastus neurologinius simptomus, svarbiausia – neatidėlioti gydytojo konsultacijos.

„Jei atsiranda nauji jutimo, regos, pusiausvyros ar judėjimo sutrikimai, ypač jauname amžiuje, verta pasirodyti gydytojui. Ne kiekvienas simptomas reiškia išsėtinę sklerozę, tačiau laiku atlikti tyrimai leidžia arba atmesti ligą, arba ligą diagnozuoti ir pradėti gydymą kuo anksčiau“, – pabrėžia R. Kizlaitienė.