IT studijų populiarumas stipriai krito, tačiau moterų dalis tarp įstojusiųjų – didžiausia per penkerius metus
Šiemet į IT studijas universitetuose ir kolegijose priimtų jaunuolių skaičius Lietuvoje susitraukė 16,9 proc. Manoma, kad tai gali būti susiję su generatyvinio dirbtinio intelekto pažangos įtaka. Tačiau pastebima ir kita tendencija – toliau didėja į IT krypties studijas įstojusių moterų dalis, rodo Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos išvakarėse Lietuvoje jau penktą kartą skelbiamo „Moterų technologijų srityje barometro“ duomenys.
Šiemet į IT krypčių studijas Lietuvos universitetuose ir kolegijose iš viso priimta 2600 studentų, arba 16,9% proc. mažiau negu pernai.
Kaip rodo „Moterų technologijų srityje barometras“, kuriuo kasmet fiksuojamos priėmimo į IT krypčių studijas tendencijos, didžiausias studentų mažėjimas jaučiamas tarp vyriškos lyties studentų. Į IT studijas priimtų vyrų skaičiaus kritimas šiemet buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei moterų ir siekė 19 proc.
Tuo tarpu IT srities studijas pasirinkusių moterų dalis pirmą kartą per penkerius metus perkopė penktadalį visų įstojusiųjų ir pasiekė 21,2 proc.
„Palyginimui – pernai į IT studijas priimtų moterų dalis sudarė 18,7 proc., tad nors ir pamažu, bet moterų dalis tarp IT studentų didėja. Šį pokytį pirmiausia siejame su stereotipinių nuostatų, kad technologijos yra labiau vyriška sritis, silpnėjimu“, – „Moterų technologijų srityje“ barometro rezultatus komentuoja bendrovės „Adform“ vyresnioji žmonių ir kultūrosvadovė Gintautė Klimašauskienė.
Pasak G. Klimašauskienės, vis daugiau merginų IT studijas mato kaip realų ir patrauklų profesinį pasirinkimą: „Tai svarbu ne tik aukštosioms mokykloms, bet ir visam technologijų sektoriui – šiandien į IT studijas įstojusios merginos po kelerių metų papildys darbo rinką kaip technologijų specialistės. O moterų daliai tarp studentų augant, ilgainiui didės ir lyčių įvairovė pačiame IT sektoriuje, kur jos vis dar trūksta“, – pažymi ji.
„Moterų technologijų srityje barometras“ kasmet sudaromas „Adform Lietuva“ iniciatyva bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA). Šia iniciatyva siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos šalies aukštųjų mokyklų IT studijose ir atkreipti dėmesį į lyčių įvairovės svarbą. Duomenys, kuriais remiantis sudarytas barometras, yra negalutiniai ir dar gali nežymiai keistis.
Kai kuriose IT studijose jau dominuoja moterys
Šių metų barometro duomenimis, daugiausiai studenčių į IT krypčių studijas pritraukė Vilniaus Gedimino Technikos universitetas (158), Vilniaus universitetas (119) ir Kauno technologijos universitetas (113).
Ir šiemet, kaip ir pernai, iš visų IT studijų daugiausiai moterų šalies kolegijose ir universitetuose rinkosi programų sistemų studijas: į jas per visas aukštąsias mokyklas iš viso priimtos 74 studentės – šiek tiek daugiau negu pernai.
Šių metų priėmimo metu taip pat išsiskyrė multimedijos ir kompiuterinio dizaino programos studijų programa Vilniaus Gedimino technikos universitete – į šias studijas šiemet priimta daugiausiai moterų (44) iš visų IT krypčių studijų programų Lietuvoje. Beje, į šias studijas priimtų moterų ir vyrų skaičius pirmą kartą beveik susilygino (vyrų priimta 45).
„Šiemet matome dar vieną svarbų pokytį – daugėja IT studijų programų, kuriose moterys jau sudaro daugumą įstojusiųjų arba jų skaičius beveik susilygino su vyrų. Pavyzdžiui, į Vilniaus universiteto bioinformatikos studijas šiemet priimta 18 moterų ir 17 vyrų, į Vilniaus Gedimino technikos universiteto skaitmeninės grafikos ir animacijos studijas – 15 moterų ir 9 vyrai, į Kauno technologijos universiteto veiklos skaitmeninimo ir sistemų architektūros studijas – 10 moterų ir 9 vyrai, o į Vytauto Didžiojo universiteto multimedijos ir interneto technologijų programą – 18 moterų ir 17 vyrų. Šiose studijų programose ankstesniais metais dominavo vyriškos lyties studentai. Tai reiškia, kad tradiciškai vyriškomis laikytos technologijų studijų kryptys tampa vis patrauklesnės ir moterims“, – barometro duomenis komentuoja G. Klimašauskienė.
Mokiniai ir studentai nuogąstauja dėl DI įtakos darbo rinkoje
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanės prof. dr. Jurgitos Markevičiūtės teigimu, į informatikos studijas Lietuvos universitetuose šiemet priimta beveik 10 proc. mažiau studentų nei pernai. Profesorė neabejoja, kad prie informatikos studijų patrauklumo mažėjimo prisideda ir sparti dirbtinio intelekto įrankių pažanga, nors šiam poveikiui tiksliai įvertinti kol kas trūksta duomenų – priėmimo statistika neatskleidžia, kokią pokyčio dalį sukėlė DI įtaka.
„Lietuvos universitetuose tendencijos labai skirtingos, tą patį matome ir kitose šalyse. Taip, kai kurių šalių duomenys patvirtina silpnėjančią informatikos studijų paklausą. Tačiau teiginys, kad visame pasaulyje jaunuoliai atsisako IT studijų dėl dirbtinio intelekto, būtų per stiprus. Šį poveikį išmatuoti sunku, tačiau neformaliuose pokalbiuose su mokiniais ir jau studijuojančiais studentais mes girdime nuogąstavimus dėl DI įtakos IT darbo rinkoje“, – teigia prof. dr. J. Markevičiūtė.
Pasak profesorės, šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys rodo besikeičiančius stojančiųjų pasirinkimus: įstojusiųjų į informatikos studijas skaičius mažėjo, tačiau į inžinerijos mokslų studijų priėmimas augo 17 proc., fizinių mokslų – 14 proc., gyvybės mokslų – 8 proc.
Prof. dr. J. Markevičiūtė pastebi, kad į VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos krypties specialybes moterų šiemet įstojo beveik tiek pat, kiek ir pernai (2026 m. – 67, 2025 m. – 70), tačiau kiek mažiau nei 2024 m., kai buvo priimtos studijuoti 88 moterys. Tačiau šiemet į VU informatikos krypties studijas įstojusių moterų dalis yra didesnė nei ankstesniais metais ir siekia 25 proc., kai pernai sudarė 21,6 proc. – tai lėmė daug labiau mažėjęs į informatikos studijas įstojusių vyrų skaičius.
„Sunku prognozuoti, kaip keisis pati darbo rinka, nes DI vystymasis labai greitas, tačiau fundamentinės žinios niekur nedingsta ir kažkas turės būti ir DI kūrėjai. Žvelgiant į ateitį svarbu suprasti, kad informatikos studijos apima gerokai daugiau nei programinio kodo rašymą. Gebėjimas suformuluoti problemą, suprasti duomenis, kurti algoritmus ir kritiškai įvertinti DI pateiktą rezultatą išlieka esminis. Būtent todėl stiprus matematikos, statistikos ir informatikos pagrindas išlieka svarbus ir sparčiai keičiantis technologijoms“, – pažymi VU prof. dr. J. Markevičiūtė.
Programuotojų kasdienybė keičiasi: žmogus ir DI dirba išvien
Nors generatyvinio dirbtinio intelekto pažanga jau galimai koreguoja priėmimo į IT studijas rezultatus, technologijų sektoriuje dirbančios IT specialistės tvirtina, kad norint sėkmingai dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais, būtina išmanyti programavimą ar kitą savo pasirinktą sritį: nes kad ir kaip bepalengvintų kasdienes darbo užduotis DI įrankiai, atsakomybė už atliktą darbą vis tiek tenka žmogui.
„Adform“ programuotoja Danielė Anilionytė sako, kad programuotojai ir DI įrankiai jau dirba išvien – kaip viena komanda. Danielė skaičiuoja, kad maždaug pusę savo darbo laiko kasdien ji praleidžia naudodama darbe įvairius DI įrankius.
„Sutaupau tikrai daug laiko ir galiu padaryti daugiau. Pavyzdžiui, anksčiau programinės įrangos testams parašyti prireikdavo dienos ar dviejų, o dabar, pasitelkusi DI, galiu tai padaryti per porą valandų.
Be to, kartais DI pasiūlo ir tokių testavimo scenarijų, apie kuriuos pati nebūčiau pagalvojusi, todėl padeda aptikti netikėtų spragų. DI tapo tarsi kolega, su kuriuo gali pasitikrinti savo idėjas ar paprašyti įvertinti parašytą kodą. Vis dėlto stengiuosi pirmiausia pati sugalvoti idėją ar apmąstyti sprendimą. Tad nors DI palengvina daugelį užduočių programuotojams, vien juo pasikliauti nereikėtų“, – pasakoja D. Anilionytė.
„Adform“ IT sistemų architektė Inga Piekė taip pat pastebi, kad DI iš esmės keičia kai kurių užduočių atlikimo greitį ir leidžia IT specialistams daugiau dėmesio skirti ne techniniams veiksmams, o sprendimų kokybei.
„Kai kuriems darbams, kuriuos anksčiau atlikdavome visą dieną, dabar gali pakakti vos kelių minučių. Pavyzdžiui, DI labai padeda rengiant techninę dokumentaciją, formuluojant užduotis programuotojams ar ieškant informacijos apie tai, kaip veikia tam tikros sistemos. Tačiau svarbiausi sprendimai vis tiek lieka žmogaus rankose. Kad galėtum patikrinti DI sugeneruotą kodą ar pasiūlytą sprendimą, pirmiausia pats turi suprasti, kaip visa tai veikia. Todėl programavimo ir sistemų veikimo pagrindų išmanymo poreikis tikrai niekur nedingsta“, – pabrėžia I. Piekė.
Pasak D. Anilionytės, būtent dėl sparčios technologijų pažangos IT išlieka įdomi ir kūrybiška profesinė sritis, kurioje nuolat atsiveria naujų galimybių.
„Vis dar gajus stereotipas, kad programavimas yra monotoniškas, techninis darbas, o iš tiesų tai labai kūrybiška ir dinamiška veikla, kurioje nuolat tenka spręsti naujas problemas. Suprantu jaunuolių nerimą dėl DI ateities, tačiau nemanau, kad programuotojai taps nebereikalingi. Kažkas vis tiek turės suprasti sistemas, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už tai, kas sukuriama. Keisis mūsų darbo pobūdis, bet ne poreikis turėti technologijas išmanančių specialistų“, – įsitikinusi programuotoja.