Įteiktos 2025 metų Kultūros ministerijos premijos

Šiandien kultūros viceministrai Renata Kurmin ir Matas Drukteinis įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

„Kultūra – tai mūsų stiprybės pamatas, o kūrėjų indėlis yra šviesa, vedanti mus į priekį“, – sveikindama laureatus sakė viceministrė R. Kurmin. Jai antrino ir viceministras M. Drukteinis, kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės vardu sveikindamas susirinkusiuosius bei primindamas M. K. Čiurlionio žodžius. „Minint 150-ąsias kūrėjo metines, norisi priminti jo kvietimą ne tik nešti šviesą, bet ir patiems būti šviesa. Jūs esate tikroji mūsų kultūros šviesa, rodanti aukščiausius profesionalumo standartus. Linkiu, kad jūsų darbai ir pavyzdys augintų bei įkvėptų naujas kūrėjų kartas“, – ministerijoje vykusiame iškilmingame renginyje sakė M. Drukteinis.

Aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai – garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – skirti septyniems kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims. Apdovanojimas įteiktas teatro kritikui, kultūros analitikui, publicistui Vaidui Jauniškiui už nuopelnus teatro ir kino kritikos lauke. Judaikos tyrėja, mokslininkė, edukatorė ir kultūros paveldo puoselėtoja dr. Larisa Lempertienė garbės ženklu įvertinta už žydų kultūros ir judaikos paveldo tyrimus, saugojimą bei sklaidą. Muziejininkui, pedagogui, kraštotyros ir kultūros veikėjui Olijardui Lukoševičiui aukščiausias ministerijos apdovanojimas skirtas už aktyvią kūrybinę veiklą kultūros ir meno srityse.

Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ taip pat įteiktas dailininkui ir pedagogui Simonui Skrabuliui už atskleistą talentą, saviraiškos ekspresiją ir meninį potencialą bei naujosios menininkų kartos ugdymą. Menotyrininkė, kultūros paveldo tyrinėtoja, pedagogė ir kultūros politikos ekspertė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė apdovanojimą pelnė už naujas iniciatyvas kultūros paveldo politikos ir vadybos srityje, skatinančias pozityvią, atvirą ir bendruomenėms artimą paveldosauginę kultūrą. Žurnalistei, fotomenininkei, dailininkei Lilijai Valatkienei garbės ženklas skirtas už kūrybinį proveržį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, o menotyrininkei, dailės kritikei prof. dr. Rasai Žukienei – už ilgametį, nuoseklų ir išskirtinį indėlį į Lietuvos kultūros lauko ir menotyros puoselėjimą.

Kultūros ministerijos premija už svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje skirta režisieriui Vytautui Katkui už 59-ajame tarptautiniame Karlovy Vary kino festivalyje pelnytą geriausio režisieriaus apdovanojimą.

Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įteikta doc. dr. Tomui Petreikiui. Ji skirta už nuosekliai ir sistemingai įgyvendinamus Lietuvos knygų ir mokslo periodikos leidybos raidos tyrinėjimus, už reikšmingus bibliografinius darbus, prisidedančius prie šalies kultūros paveldo pažinimo ir sklaidos.

Premija už muziejininkystės darbus skirta trims Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus atstovėms: vedėjai Vaivai Laukaitienei, muziejininkei Gretai Katkevičienei ir kuratorei Danutei Gruzdienei. Kolektyvas įvertintas už svarų indėlį į muziejininkystės, parodinės veiklos, tarptautinės sklaidos lauką bei indėlį kuriant M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimą.

Premijos už muziejų vertybių restauravimo darbus laureate tapo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų restauratorė Bernadeta Rudytė, apdovanota už išskirtinius nuopelnus medinių artefaktų konservavimo srityje, reikšmingus pasiekimus restauruojant XVIII a. vidurio gobeleną bei aktyvią veiklą tiriant muziejaus rinkinius.

Martyno Mažvydo premiją už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui pelnė Kęstutis Gudmantas už fundamentalius nuopelnus tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos raštijas, nepriekaištingus senosios literatūros paminklų rankraštinius tyrimus ir šių šaltinių parengimą spaudai.

Taip pat įteiktos trys premijos už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą. Pirmoji skirta Ramutei Kraujalienei už tautodailės puoselėjimą ir sklaidą Lietuvoje bei užsienyje. Antrąja premija įvertinta Alma Pustovaitienė – viena ryškiausių Aukštaitijos etninės kultūros asmenybių, kurios veikla daugiau kaip 30 metų formuoja Kupiškio krašto kultūrinį tapatumą. Trečioji premija įteikta Aldonai Mariannai Wojciechowskai, visą gyvenimą paskyrusiai Punsko krašto etnokultūrinių tradicijų puoselėjimui.

Premijos už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose laureate tapo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas apdovanoti trys laureatai. Premija už geriausias veiklas vaikams įteikta pasakų autorei, pažinties su neregio pasauliu edukatorei Indrei Stankevičienei. Už geriausias edukacijos veiklas, skirtas jaunimui, apdovanoti teatro „No Shoes“ steigėjai, scenos meno kūrėjų ir edukologų duetas Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys. Premija už veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą, įteikta Lietuvos etnografijos muziejaus kultūros paveldo specialistams dr. Rasai Bertašiūtei ir Valentinui Kireliui.

Renginyje paskelbti ir šeši Jaunojo kūrėjo premijos laureatai. Šiuolaikinės muzikos kompozitorius Kristupas Bubnelis įvertintas už inovatyvią ir organišką kūrybą, pasižyminčią nepriklausoma muzikine kalba ir estetiniu turiniu. Teatro režisieriui Naubertui Jasinskui premija skirta už įvairiapusę, dinamišką kūrybinę veiklą, aktualią socialiniu jautrumu ir atidumu žmogaus teisių klausimams. Tarpdisciplininio meno kūrėja Ieva Maslinskaitė įvertinta už konceptualią, tęstinę veiklą, jungiančią fotografiją, instaliaciją, eksperimentines medijas ir mikrobiologiją. Teatro ir kino aktorius Robertas Petraitis premiją pelnė už įtaigią kūrybą, emocinį tikrumą, sceninę drąsą ir gebėjimą kurti ryškius personažus.

Jaunojo kūrėjo premija taip pat skirta šiuolaikinio šokio atlikėjui ir choreografui Dovydui Strimaičiui, kurio darbai atskleidžia talentą, profesinį preciziškumą bei muzikalumo ir choreografijos organišką dermę. Teatro režisierei Eglei Švedkauskaitei premija skirta už ilgalaikę ir konceptualią kūrybą, pasižyminčią jautriu santykiu su istorine atmintimi ir novatorišku sceninės kalbos formavimu.

Metų debiuto premijos laureate šiemet tapo poetė Austėja Jakaitė. Premija jai skirta už jautrią ir savitą kūrybinę raišką, atsiskleidusią debiutinėje eilėraščių knygoje „Mėlynieji malonumai“.