Įtrauktis darbe: strateginė būtinybė, kuriai Baltijos šalių darbdaviai dar nepasiruošę

Dauguma darbdavių Baltijos šalyse vis dar koncentruojasi į neatidėliotinų žmogiškojo kapitalo klausimų sprendimą, dažnai pamiršdami ilgalaikę įtraukios darbo aplinkos naudą. Tuo metu darbuotojams ši tema tampa vis aktualesnė. Tai atskleidė 2025 m. balandį Baltijos šalyse atliktas žmogiškojo kapitalo ir darbo aplinkos tyrimas, kurį inicijavo “PwC Latvija” kartu su darbo paieškos portalu - CV-Online.

Apklausoje dalyvavo tiek darbdaviai, tiek darbuotojai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie pasidalijo savo nuomone apie įtraukios darbo aplinkos svarbą, jos poveikį produktyvumui bei karjeros galimybėms.

Įmonėms trūksta žmogiškojo kapitalo strategijos, o darbuotojai nesijaučia įtraukti

Darbdaviai pripažįsta, kad talentų pritraukimas bei išlaikymas, inovacijos ir efektyvus valdymas yra itin svarbūs organizacijos augimo veiksniai, tačiau tarp supratimo ir tikslingų veiksmų yra didelis atotrūkis.

Tik 15 % Lietuvos darbdavių turi aiškią žmogiškojo kapitalo vystymo strategiją, o net 48 % jų sprendimus priima tik reaguodami į iškilusias problemas. Nors vis daugiau organizacijų automatizuoja tam tikras funkcijas (17 %), tik 15 % aktyviai kuria įtraukią ir augimui palankią darbo aplinką.

Darbuotojams Lietuvoje įtrauki darbo aplinka yra itin svarbi – tai pabrėžė net 97 % apklaustųjų. Tačiau tik 27 % jaučiasi visiškai įtraukti ir vertinami savo darbo vietoje. Daugiau nei pusė (54 %) darbuotojų yra svarstę palikti darbą dėl augimo galimybių trūkumo ar neįtraukios darbo kultūros.

-        Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojams vis svarbiau ne tik atlyginimas, bet ir įmonės požiūris į komandinį darbą, įvairovę bei asmeninio/profesinio augimo galimybes. Darbdaviai, kurie darbo skelbimuose geba aiškiai atskleisti savo vertybes, komandos įvairovę, įtraukią darbo aplinką, ne tik stiprina savo darbdavio įvaizdį, bet ir sulaukia didesnio kandidatų dėmesio, - įtraukios darbo vietos svarbą darbuotojų pritraukimui akcentuoja CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Latvijoje ir Estijoje daugiau įmonių turi strategiją, bet iššūkiai panašūs

Latvijoje strategiją turi 19 % darbdavių, o 47 % žmogiškojo kapitalo problemas sprendžia čia ir dabar. Tik 9 % organizacijų mini, kad kuria įtraukią darbo aplinką. 29 % darbuotojų jaučiasi vertinami, o 42 % teigė, kad dėl įtraukumo stokos svarstė darbo keitimą.

Estijoje situacija kiek geresnė, žmogiškojo kapitalo strategiją turi 31 % darbdavių. Daug dėmesio skiriama konfliktų sprendimui (18 %) bei darbuotojų su reikiamais įgūdžiais pritraukimui. Vis dėlto tik 23 % darbuotojų jaučiasi visiškai įtraukti, o net 57 % nurodė, kad dėl šios priežasties buvo svarstę palikti darbą.

Įvairovės ir įtraukties iniciatyvos – pradinėje stadijoje

Dauguma darbdavių Baltijos šalyse sutinka, kad įtrauki darbo aplinka padeda pritraukti ir išlaikyti talentus (daugiau nei 70 % kiekvienoje šalyje), tačiau dažnai trūksta aiškios strategijos. Daugiau nei trečdalis darbdavių pripažįsta, kad jų organizacija dar tik pradeda gilintis į šią temą.

Lietuvoje su įvairove ir įtrauktimi susijusius iššūkius įmonės sprendžia pasitelkiant reguliarius mokymus vadovybei (16 %) ir konfliktų sprendimo priemones (14 %).

Latvijoje įmonės naudojasi– personalo komandų ir įvairovės specialistų parama (16 %), vidiniais pranešimų mechanizmais (13 %) ir mokymais darbuotojams (13 %).

Estijoje darbdaviai aktyviausiai naudoja tarpininkavimo ir konfliktų sprendimo įrankį (18 %).

-        Norint sukurti įtraukią ir produktyvią darbo aplinką Baltijos šalių organizacijose, reikia ne pavienių veiksmų, o nuoseklios strategijos. Įtrauktis – tai ne tik etikos ir reputacijos klausimas, bet strateginė būtinybė, daranti įtaką organizacijos konkurencingumui, tvarumui ir darbuotojų lojalumui, – sako Agnese Cimdiņa, “PwC” įvairovės ir įtraukties praktikos vadovė Baltijos šalyse.

Apie tyrimą

Žmogiškojo kapitalo ir darbo aplinkos tyrimas vyko internetu 2025 m. balandžio 4–24 d. Jame dalyvavo 324 darbdaviai ir 2620 darbuotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tyrimas apėmė skirtingus sektorius: gamybą, IT, statybą, žemės ūkį, pramogas, finansus, prekybą, sveikatos priežiūrą ir kt. Tyrimą organizavo PwC Latvija kartu su CV-Online.