Įvyko 1-oji Vilniaus tarptautinė onkologijos vasaros mokykla: Vilniaus universitetas tampa šiuolaikiška medicinos mokslo erdve

2025 m. liepos 28 – rugpjūčio 1 d. Vilniuje vyko Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) kartu su Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų filialu Nacionalinio vėžio centru (NVC) organizuota „Vilniaus tarptautinė onkologijos vasaros mokykla 2025“ (angl. Vilnius International Oncology Summer School (VIOSS)). Į VU MF Medicinos mokslo centrą susirinko per trisdešimt vėžio tyrimuose besispecializuojančių doktorantų, susidomėjusių studentų ir mokslininkų iš Lietuvos, Sakartvelo, Norvegijos, Italijos, Latvijos, Slovėnijos ir Suomijos.

VIOSS vasaros mokykla subūrė būsimus specialistus intensyvaus mokymosi, bendradarbiavimo ir nepamirštamų kultūrinių įspūdžių savaitei. Jos metu dalyviai dalinosi patirtimi ir naujausių tyrimų duomenimis onkologijos temomis, mezgė profesinius ryšius bei dalyvavo komandinėse užduotyse, sprendė realias „atvejo“ problemas. Kiekvieną dieną dalyviai turėjo teorinių žinių pasidalinimo ir grupinio darbo sesijas, per kurias aptarė savo tyrimų idėjas, taip pat lankėsi VUL Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, VUL Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre bei Valstybiniame patologijos centre ir dalyvavo kultūrinėje programoje kartu su bendraminčiais atrasdami Vilnių.

Pasak vieno iš VIOSS iniciatorių, VU MF mokslo ir inovacijų prodekano doc. dr. Karolio Ažukaičio, ši tarptautinė vasaros mokykla yra ne tik mokslo mainų platforma, bet ir ilgalaikių bendradarbiavimų pradžia. „Džiaugiamės, kad Medicinos fakultetas tampa erdve, kurioje susitinka skirtingų karjeros etapų, institucijų, disciplinų ir šalių jauni tyrėjai, dalijasi žiniomis, užmezga profesinius ryšius ir drauge ieško sprendimų vienam didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Tikiu, kad ši savaitė įkvėps dalyvius tolimesniems tyrimams ir idėjoms, kurios prisidės prie onkologijos mokslo ir praktikos pažangos tarptautiniu mastu. Ypatingą įspūdį paliko renginio dalyvių motyvacija įsitraukti į mokslo ir inovacijų veiklas, ypač tas, kurios sprendžia pacientams aktualias problemas. Ne ką menkesnį – renginio metu paruoštos ir pristatytos mokslinių tyrimų idėjos, kurios parodė išskirtinius jaunosios tyrėjų kartos gebėjimus. Ši savaitė rodo didžiules dar neatrastas galimybes mokslo srityje: mes ne tik galime pritraukti užsienio protus, esame jiems įdomūs, tačiau turime išskirtinius žmones, kurie yra motyvuoti semtis žinių ir jomis dalintis. Trumpai tariant, mes atvėrėme galimybių duris ir stebėjome, kiek jauni žmonės gali padaryti ir išmokti per savaitę. O padaryti gali daug!“, – mintimis dalinosi docentas.

 Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas užsienio svečiams pristatė Lietuvos vėžio gydymo centrų infrastruktūrą ir siekiamybę mūsų šalyje turėti pasauliniu mastu įvertintą kompleksinių vėžio tyrimų ir gydymo centrą (ang. Comprehensive Cancer Center), dedikuotą onkologijai, kurioje būtų įgyvendintas sklandus pažangiausių tyrimų integravimas su klinikine pacientų priežiūra. Jis pabrėžė, jog ši mokykla – viena iš onkologijos profesionalų misijų: „Norime padėti jauniems tyrėjams organizuoti jų karjerą, prisidėti prie onkologijos krypties mokslo tyrimų plėtojimo. Dažnai medicinines profesijas pasirinkę žmonės lieka grynai klinikinėse veiklose ir nebūtinai po pradinio etapo tęsia mokslininko karjerą. Turime tikslą skatinti gydytojo profesiją pasirinkusius žmones tam ryžtis, o kitų profesijų atstovus, kurie yra susidomėję onkologijos klausimais, – įsitraukti į bendrus darbus.“

 VIOSS dalyvius sveikino Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centroPaliatyviosios onkologijos poskyrio vyriausiasis koordinatorius, VU MF lektorius Marius Čiurlionis, kuris akcentavo galimybę megzti naudingas pažintis. „Ši mokykla yra ne dėl universiteto, ir ne dėl dėstytojų ar mokslininkų, visa tai yra dėl jūsų. Mokyklos tikslas – padėti būsimiems doktorantams užmegzti ryšius, kad ir kokį savo projektą kurtumėte ateityje“. Jis linkėjo dalyviams visokeriopos sėkmės ne tik darbinėse veiklose, bet ir susirandant naujų draugų šioje vasaros mokykloje.

Jau pirmąją renginio dieną dalyviai klausėsi svečių iš užsienio institucijų pranešimų. Oslo universiteto Onkologijos skyriaus vadovas prof. Stein Kaasa pristatė įžvalgas apie svarbiausius paliatyviosios priežiūros ir onkologijos pasiekimus, tyrimų spragas ir tendencijas šioje srityje. Jis pasakojo apie ketinamą diegti naujovę – specialią vėžiu sergančių pacientų savistabos programėlę, kuri ateityje padės gydytojui geriau suprasti kasdienį paciento gyvenimą kontroliuojant ligos simptomus. Akcentuota būtinybė didesnį dėmesį skirti paciento savijautai, vertybėms, poreikiams, ir keisti požiūrį į jo priežiūrą. Nors įprasta matyti paciento gydymo kelią kaip etapinę tiesę, kurioje reikia tam tikra seka atlikti žingsnius, jis šį procesą metaforiškai prilygino Londono traukinių tinklui: „Šis kelias panašesnis į daugybės susikertančių galimų keliavimo trasų žemėlapį: žvelgiant individualiai į kiekvieną pacientą, turime būti lankstūs ir prisitaikantys prie paciento poreikių, nes jo kelyje bus daug taškų, kur jam teks išlipti iš vieno traukinio, ir keisti kryptį, keliauti kitu“. Pasak jo, nuolatinė paciento savistaba ir kasdienis skausmo, pojūčių fiksavimas programėlėje galėtų pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento bei lemti tikslingą gydymo atitaikymą bei reagavimą į būtinus pokyčius gydymo eigoje.

Profesorė Maria Grazia De Marinis iš Romos biomedicinos universiteto slėnio savo pranešimą taip pat dedikavo paliatyviosios pacientų priežiūros temai. Ji akcentavo būtinybę keisti požiūrį į mirštantį žmogų nepaisant jo būklės ir kelti šios srities tyrimų svarbą. Pasak jos, šioje paciento kelionėje dalyvauja ir artimieji, ir priežiūrą teikiantis personalas, ir gydytojai, todėl labai svarbus visų jų įsitraukimas ir supratimas. „Turime holistiškai žvelgti į sergantį žmogų, integruoti jo unikalią kančios patirtį, teikti paramą šeimoms ir apskritai gilinti žmogiškuosius santykius. Paliatyviojoje slaugoje labai svarbu prisitaikyti prie ligos eigos ir bendradarbiauti.“ Prof. M. Grazia De Marinis pateikė naujausius statistinius duomenis pabrėždama, kad, nors pasaulyje kasmet paliatyvios priežiūros prireikia beveik 57 milijonams žmonių, tik apie 14% jų iš tiesų sulaukia kokybiškos pagalbos laiku. Remdamasi Cicely Saunders, hospiso idėjos pradininkės, mintimis, ji savo pranešime pabrėžė, jog gydytojai ir mokslininkai turi mokytis iš savo pacientų ir jų unikalių istorijų.

 VIOSS vasaros mokyklos metu dalyviai taip pat išgirdo gydytojo vaikų nefrologo doc. dr. Karolio Ažukaičio (VU MF), genetikės prof. Sonatos Jarmalaitės (VU GMC), gydytojo Richard Cervin (Medicine General), dr. Giorgia Petrucci (Romos biomedicinos universiteto slėnis), virusologo dr. Gyčio Dudo (VU Gyvybės mokslų centras), gydytojos hematologės Dr. Skirmantės Černiauskienės (VU, VUL Santaros klinikos), gydytojo hematologo dr. Adomo Bukausko (VUL Santaros klinikos), gydytojo hematologo doc. dr. Andriaus Žučenkos (VUL Santaros klinikos), gydytojo urologo (onkologo) dr. Aušvydo Patašiaus (NVC), gydytojo patologo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus (VU, Valstybinis patologijos centras), vėžio biologijos mokslininko prof. Jukka Westermarck (Turku universitetas) bei vaikų onkohematologės prof. dr. Jelenos Rascon (VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras) paskaitas. 

 Renginį moderavęs M. Čiurlionis akcentavo, jog VIOSS mokykla startavo išties sėkmingai sujungdama doktorantus iš įvairių šalių.„Šiemet pirmas kartas, tačiau norime, kad mokykla augtų, plėtotųsi. Matėme didelį susidomėjimą ja tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio studentų, tačiau vietų skaičius buvo ribotas. Galbūt kitais metais turėsime dvi studentų grupes, nes pirmų metų sėkmė akivaizdi – jau pirmosiose paskaitose kilo studentų rankos, auditorija turėjo daug klausimų, tad, manau, šis renginys pretenduoja tapti tradiciniu,“ – pasakojo M. Čiurlionis. Pasak jo, užsiėmimų metu lektoriai onkologijos srities ekspertai iš Europos šalių ir Lietuvos kalbėjo būsimiems specialistams paliesdami visas įmanomas temas. Tai padeda jiems orientuotis ir suprasti, kur galima fokusuoti savo mokslinę veiklą, kokios yra atskirų sričių specifika ir galimybės. Dalintasi praktiniais patarimais, kaip įgyvendinti mokslinį tyrimą, į ką atkreipti dėmesį, kaip atliekant mokslinius tyrimus naudotis inovatyviomis technologijomis ir DI. 

VIOSS lektorė Kasandra Musovic iš Slovėnijos Mariboro universiteto pasidalino, kad jai ir kitiems atvykusiems kolegoms, didelį įspūdį padarė puikiai organizuotas renginys ir visiškai naujos laboratorijos. Pasak jos, ši vasaros mokykla visiems tapo labai gera starto aikštele. „Tai buvo puiki galimybė tyrėjams, skirtingų specialybių gydytojams bei slaugytojoms sujungti pajėgumus. Išklausę lektorių iš įvairių Europos šalių, atradome galimybių dalyvauti įvairiuose europiniuose projektuose ir dalintis jau turimomis patirtimis“. 

Visą savaitę doktorantų darbas ir pristatymai buvo vertinami atsižvelgiant į jų inovatyvumą, potencialą pritaikyti rezultatus gydymo praktikoje, ir mokslininko gebėjimą aiškiai konstruoti tyrimo idėją bei strategiją. Renginio uždarymo metu buvo apdovanota geriausio mokslinio projekto autorių komanda: Ugnė Mickevičiūtė (Vilniaus universitetas), Mariam Vashakidze (David Tvildiani medicinos universitetas), Adomas Danilevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir Mindaugas Smetaninas (Vilniaus universitetas).