J. Valatkaitė. Darbuotojų perkaitimas gali virsti darbdavio atsakomybe

Lietuvos vis dar nepalieka karščiai. Nors po lietingų birželio dienų dalis žmonių šilumos laukia, yra ir tokių, kuriems tai kelia ne tik diskomfortą, bet ir realų pavojų sveikatai bei gyvybei. Darbo kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga saugiai organizuoti ir vykdyti darbą bei užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atkreipia dėmesį advokatų kontoros COBALT asocijuotoji partnerė, Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė.

Karštis yra laikinas, tačiau grėsmingas veiksnys, į kurį privaloma atsižvelgti organizuojant bet kokio pobūdžio darbą – tiek lauke, tiek biure.Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Darbdavys, vykdydamas teisės aktais nustatytą pareigą saugiai organizuoti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir imtis veiksmingų prevencinių priemonių.

Įprastai perkaistama esant aukštai oro temperatūrai, didelei santykinei oro drėgmei, dirbant nevėdinamose patalpose ar sunkiai dirbant karštoje aplinkoje, pavyzdžiui, lauke saulėkaitoje.

Daugiausiai karštyje dirba žemės ūkio ir šiltnamių darbuotojai, statybininkai, kelininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai, kalviai, liejyklų, virtuvių, kepyklų, skalbyklų darbuotojai bei stiklo, keramikos ir plytų gamintojai. Tačiau ir biuro darbuotojai susiduria su perkaitimo rizika, jei patalpos tinkamai nevėsinamos.

Kai karštis tampa grėsme sveikatai

Dirbant karštyje pakyla odos temperatūra, ypač atvirų vietų, išsiplečia odos kraujagyslės, pablogėja organizmo aprūpinimas deguonimi, pasunkėja širdies darbas ir krenta arterinis kraujospūdis. Prakaituojant iš organizmo išsiskiria daug vandens, druskų ir mikroelementų.

Aukšta temperatūra gali sukelti perkaitimą, pasireiškiantį galvos skausmais, svaigimu, silpnumu, mirgėjimu akyse, širdies plakimu, pykinimu ir vėmimu. Kūno temperatūrai pakilus iki 40–41 °C ištinka šilumos smūgis.

Dirbant be galvos apdangalo saulėje galimas vietinis perkaitimas: skauda galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus suglemba, gali netekti sąmonės, o negaivinamas – mirti nuo smegenų paburkimo.

Kiek laipsnių darbe yra per daug?

Leistina oro temperatūros riba priklauso nuo darbo fizinio sunkumo ir yra privalomas, o ne rekomendacinis reikalavimas. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 °C. Jei darbas fiziškai sunkus – ne didesnė nei 26 °C. Viršijus šias ribas, darbdavys privalo nedelsiant imtis organizacinių ir techninių priemonių.

Ko reikalauja įstatymai

Darbdavių pareigos per karščius nesibaigia rekomendacijomis darbuotojams dažniau ilsėtis ar gerti daugiau vandens. Darbdavys privalo įvertinti perkaitimo riziką kaip darbo aplinkos veiksnį ir, jei reikia, imtis papildomų priemonių – organizuoti vėsinimą, keisti darbo režimą ar numatyti papildomas pertraukas.

Svarbu žinoti, kad dirbant lauke aukštesnėje nei +28 °C temperatūroje specialios pertraukos yra privalomos, įskaitomos į darbo laiką ir turi būti suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka. Ne mažiau svarbu tinkamai informuoti darbuotojus apie karščio keliamą riziką, perkaitimo požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.

Būtiina atkreipti dėmesį, kad rizikos vertinimas, instruktavimas, temperatūros matavimai bei kitos prevencinės priemonės turėtų būti dokumentuojami, nes nelaimingo atsitikimo ar sveikatos sutrikimo atveju tai gali tapti reikšmingais įrodymais vertinant, ar darbdavys tinkamai vykdė savo pareigas.

Darbas biure: kokias sąlygas privalu užtikrinti?

Jei biuro patalpose dėl karščio tampa sunku užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, darbdavys turėtų pasirūpinti kondicionavimu, efektyviu vėdinimu, papildomomis pertraukomis, lankstesniu darbo laiku ar nuotolinio darbo galimybe.

Biure svarbi ne tik tinkama temperatūra, bet ir santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis. Per sausas ar per smarkiai pučiamas oras kenkia savijautai ir produktyvumui. Kondicionieriai turi būti įrengti atokiau nuo dirbančiųjų, oro srovė nenukreipta tiesiai į žmogų – kitaip džiūsta oda ir gleivinės, parausta akys. Filtrai privalo būti reguliariai valomi, nes nešvarūs tampa terpe mikroorganizmams ir grybeliams, sukeliantiems ligas ir alergines reakcijas.

Staigūs temperatūrų skirtumai tarp vėsaus biuro ir karšto lauko neigiamai veikia organizmą – rekomenduojama vengti per žemai nustatytos kondicionieriaus temperatūros. Optimalus skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros neturėtų viršyti 5–7 °C.

Darbas prie kompiuterio ekrano karštyje labiau vargina akis, ypač esant sausam orui. Rekomenduojamos reguliarios trumpos pertraukos, akių poilsis ir pakankamas geriamojo vandens kiekis darbo vietoje.

Turėtų būti užtikrinta ir natūralaus vėdinimo galimybė (langai, stoglangiai), o po darbo patalpą rekomenduojama palikti užtemdytais langais, kad kitą dieną būtų vėsiau.

Lankstaus darbo laiko organizavimo sprendimai taip pat galėtų padėti spręsti su karščiu susijusias problemas: ankstyvesnė darbo pradžia, fiziškai ar protiškai intensyviausių užduočių planavimas vėsesniu paros metu, galimybė dirbti nuotoliniu būdu karščiausiomis dienomis – visa tai yra tinkamos prevencinės priemonės.

Darbas lauke – ypatinga rizika ir privalomi reikalavimai

Ypatingą dėmesį reikia skirti lauke dirbantiems darbuotojams. Jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse neleistina dirbti išsirengus iki pusės ir net karštymečiu – be šalmų.

Darbus rekomenduojama organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje. Pavojingiausias dienos metas dirbti lauke vasarą – nuo 11 iki 17 val. Vietose, kur gresia perkaitimas, nerekomenduojama atlikti fiziškai sunkių darbų.

Dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei +28 °C, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Tai ne rekomendacija – tai privalomas reikalavimas, kurio nesilaikymas gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą – ne mažiau kaip 40 minučių. Esant kitokiai pamainos trukmei, pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Šios pertraukos yra įskaitomos į darbo laiką ir negali turėti įtakos darbuotojų atlyginimui. Per pertraukas darbuotojai turėtų ilsėtis vėsiose patalpose ir atsigaivinti vandeniu.

Kam reikia didesnio dėmesio?

Karščiui jautresni yra 65 metų ir vyresni darbuotojai, taip pat turintieji antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis bei vartojantys vaistus. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, o ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis.

Dar didesnio dėmesio reikia organizuojant karštomis dienomis vaikų ir paauglių darbą. Nereikėtų pamiršti ir susijusių gamtos veiksnių – vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo.

Karščio poveikis darbuotojams gali būti labai skirtingas, todėl organizuojant darbą svarbu atsižvelgti ne tik į bendruosius reikalavimus, bet ir į individualias aplinkybes. Kai kuriais atvejais tikslinga svarstyti lankstesnes darbo sąlygas, pavyzdžiui, lengvesnes užduotis ar galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

Trumpa atmintinė darbdaviams

•       Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.

•       Planuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.

•       Užtikrinkite, kad darbuotojai dėvėtų lengvus, laisvus, šviesius, natūralaus pluošto rūbus.

•       Pasirūpinkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.

•       Visada aprūpinkite darbuotojus vėsiu geriamuoju vandeniu.

•       Įrenkite atsivėsinimo vietas.

•       Kuo dažniau, maždaug kas valandą, suteikite papildomas pertraukėles pailsėti ir atsivėsinti.

•       Prieš pradėdami darbus karštyje informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.