Jaunieji ūkininkai: pakanka manipuliacijų – teisingumas ir racionalumas negali būti įrankiai privilegijoms išlaikyti
Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime lozungus apie „teisingus“ ar „racionalius mokesčius“. Deja, šios sąvokos šiandien vis dažniau pasitelkiamos ne tam, kad būtų kuriama sąžiningesnė sistema, o tam, kad būtų paslėpti turtingiausių žemvaldžių interesai.
Mes, jaunieji ūkininkai, pareiškiame: šiuo metu vykstantys protestai nėra visų ūkininkų balsas, o veikiau bandymas sustabdyti proporcingą apmokestinimą vos 1 proc. didžiausias pajamas gaunančių ūkių, kurie iki šiol naudojasi išskirtinėmis privilegijomis.
1. Kas slypi už šūkių apie „racionalumą“ ir „teisingumą“?
Viena dažniausiai kartojamų protesto frazių – „teisingi“ ir „racionalūs mokesčiai“. Tačiau kai šių žodžių turinys lieka neapibrėžtas, jie tampa tuščiu įrankiu manipuliacijoms.
Kai „racionalūs“ reiškia „patogūs tik man“, o „teisingi“ – „tokie, kurie man netaikomi“, tai nebėra politika – tai sąmoningas visuomenės klaidinimas.
Nei protesto organizatoriai, nei ministras iki šiol neatsakė aiškiai, ar bent 1 proc. daugiausiai uždirbančių ūkininkų mokesčių padidinimas jiems iš tikrųjų yra neteisingas ir neracionalus. Kai ministras kartoja protesto organizatorių lozungus, bet vengia kalbėti apie esmę, susidaro įspūdis, kad pagrindinis tikslas – apsaugoti pelningiausius ūkius nuo sąžiningo prisidėjimo prie valstybės mokesčių surinkimo.
2. Pavojinga, bet nutylima: žemės koncentracija
Ypač ciniška, kad tiek protesto organizatoriai, tiek žemės ūkio ministras lyg sutartinai nutyli pavojingiausią ir Lietuvai strategiškai jautrią temą – žemės ir paramos koncentraciją:
• Apie 5 proc. susijusių fizinių ir juridinių asmenų valdo 70 proc. visos Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės;
• Tik 20 proc. pareiškėjų gauna apie 80 proc. visos ES skiriamos investicinės paramos Lietuvoje.
Tai – ne tik socialinio teisingumo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
Kodėl šie klausimai nėra nei protestų, nei ministerijos darbotvarkėje? Atsakymas paprastas: tai neparanku tiems, kurie iš šios nelygybės gyvena.
3. Tikrieji skaičiai: kas ir kiek prisidės?
• Mokesčių padidėjimas proporcingai palies tik tuos ūkius, kurių grynasis pelnas viršija 42 500 eurų per metus;
• Tokių ūkių Lietuvoje – apie 1 070, arba vos 1 proc. visų ūkininkų;
• 99 proc. ūkininkų mokestinė našta nesikeis – kaip buvo, taip ir liks.
Todėl dar kartą pabrėžiame: tai nėra visų ūkininkų protestas. Tai – siaurų, apie tūkstantį didžiausius pelnus turinčių ūkių interesų gynyba, dangstoma visų vardu.
4. Dalis ūkininkų suklaidinti – tarp protestuojančių yra ir jaunųjų bei šeimos ūkių
Matydami aktyvią, gerai organizuotą emocinę protestų kampaniją ir viešą spaudimą, turime pripažinti: dalis ūkininkų yra suklaidinti. Viešai platinama informacija neatitinka faktais pagrįstos realybės.
Bendras „bandos jausmas“, spaudimas ir manipuliacijomis grįsta komunikacija paveikė ir dalį šeimos bei jaunųjų ūkininkų, kurie nuoširdžiai tiki, kad jiems gresia grėsmė. Su šiais ūkininkais reikia daug kalbėtis – nes jų vardu šiandien, panašu, naudojasi tie, kurie iš tikrųjų gina tik savo išskirtines privilegijas.
5. Puolama tai, kas atstovauja demokratijai
Vienas iš nuosekliai kartojamų protesto organizatorių tikslų – panaikinti žemdirbių savivaldą – Žemės ūkio rūmus.
Tai organizacija, kuri:
• demokratiškai atstovauja ūkininkus visoje Lietuvoje;
• kelia klausimus dėl 500 ha žemės ribojimo apėjimo;
• kritikuoja nesąžiningą ES paramos paskirstymą;
• gina šeimos ūkius, regionų plėtrą ir didesnės pridėtinės vertės ūkius.
Būtent dėl to ši institucija neparanki stambiausiųjų žemvaldžių – dažniausiai grūdininkų – atstovams, kurie nori išlaikyti kontrolę ir tylą dėl nelygybės, iš kurios dažniausiai gyvena ir plečiasi.
6. Ministras praranda nepriklausomumą?
Ministras Ignas Hofmanas vengia viešai ir aiškiai pasisakyti dėl:
• žemės koncentracijos;
• ES milijardinių investicijų paskirstymo;
• mokestinės reformos esmės;
• Žemės ūkio rūmų išsaugojimo ir stiprinimo.
Vietoj to girdime kartojant protesto organizatorių frazes, viešai reiškia palaikymą savo buvusiems kolegoms (protestuotojams), sistemingai ignoruodamas Žemės ūkio rūmus.
Tokia pozicija kelia klausimą: ar ministras atstovauja valstybei, ar siaurų interesų grupei?
7. Protesto organizatorių reputacija – žemės ūkio kompromitavimas
Negalima nutylėti, kas šiandien bando kalbėti visų ūkininkų vardu.
Vienas iš pagrindinių protestų veidų – Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, kuris:
• pagarsėjo rekordiniu – net 8 kartus per dieną – kuro pylimu „čekiukų“ skandale;
• turi negražintų skolų per savo vadovautą įmonę kitiems ūkininkams;
• dėl veikimo prieš ūkininkų interesus buvo pašalintas iš ūkininkų savivaldos – Prienų ūkininkų sąjungos.
Manome, kad tokie asmenys negali kalbėti visos ūkininkų bendruomenės vardu. Tokios reputacijos „lyderiai“ teršia sąžiningai dirbančių ūkininkų vardą.
8. Jaunųjų ūkininkų pozicija:
• Kas daugiau uždirba – turi daugiau prisidėti;
• Solidarumas – ne žodžiai, o atsakomybė;
• Mokesčių sistema turi būti skaidri, proporcinga ir be išimčių turtingiausiems žemvaldžiams;
• Žemės ūkio rūmai turi būti stiprinami, o ne naikinami.
9. Raginame:
• Žemės ūkio ministrą – nutraukti pataikavimą siauriems interesams, pasisakyti viešai, kieno pusėje jis iš tiesų stovi, ir skirti daugiau dėmesio tiems, kam tikrai reikalinga pagalba – šeimos ūkiams, jaunimui, regionams;
• Žiniasklaidą ir politikus – kelti temas apie žemės koncentraciją, ES paramos nelygybę, privilegijų panaikinimą stambiausiems ir kaimo ateities saugumą;
• Visus ūkininkus – nepasiduoti triukšmo dominavimui, išlikti kritiškiems, remtis faktais ir įvardyti: kas kalba, kokiu tikslu ir kieno vardu.
Mes – už saugią ir gyvybingą Lietuvą.
Už savivaldą, kuri atstovauja visiems, o ne tik stambiausiems žemvaldžiams.
Už kaimą, kuriame vietos turi užtekti tiek mažiems, tiek dideliems.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga