Jaunieji ūkininkai: ar palaikome žemdirbių protestą?

Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas. Jį inicijuoja stambiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai – Žemės ūkio taryba, siekiantys išlaikyti ilgalaikes sistemines privilegijas, o ne atstovauti smulkių ir vidutinių ūkių ar regionų interesams.

Proteste keliami reikalavimai – tai turtingiausiųjų bandymas išlaikyti patogią, dešimtmečiais susiformavusią situaciją, vengiant mokėti teisingus mokesčius. Kalbama ne apie ūkininkų išlikimą, o apie pelnų apsaugą tiems, kurie dažnai generuoja daugiau nei 5 800 eurų grynojo pelno per mėnesį. Šie reikalavimai neturi nieko bendra su tikrosiomis kaimo problemomis.

Birželio 10 d. protesto prieš NT mokestį metu mes, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, aiškiai išsakėme savo poziciją: valstybės parama neturi būti skiriama tiems, kurie valdo virš 500 ha ir naudojasi privilegijomis, kai tuo metu šeimos ūkiai iki 300 ha, ypač nenašiose žemėse, kovoja dėl išlikimo.

Tuo tarpu protesto organizatoriai, viešai deklaruodami, kad atstovauja visus žemdirbius, sistemingai nutyli esmines žemės ūkio problemas, tokias kaip:

• žemės įsigijimo ribojimų apėjimas per susijusius asmenis,
• milijardinės ES paramos paskirstymo nelygybė.

Ypač ciniška, kad nutylima pavojingiausia tendencija – apie 5 proc. susijusių fizinių ir juridinių asmenų šiandien valdo apie 70 proc. visos Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės. Tai kelia grėsmę ne tik socialiniam teisingumui, bet ir nacionaliniam saugumui.

Tuo pačiu neskelbiama tiesa apie privilegijas, kuriomis naudojasi virš 500 ha. valdantys stambieji žemvaldžiai:

• kuro akcizo lengvata žemės ūkiui,
• lengvatinis elektros galios dedamosios mokestis,
• atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio,
• paskolų palūkanų kompensacijos,
• kelių mokesčių lengvatos ir t.t.

Kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojai turi toliau finansuoti šias išimtis, kai tuo pat metu smulkūs ir šeimos ūkiai balansuoja ant išlikimo ribos? Kodėl proteste nesiruošiama kalbėti apie solidarumą, sąžiningą konkurenciją ar regionų atsigavimą?

Dar liūdniau, kad stambūs žemvaldžiai skatina savo samdomus jaunus darbuotojus vykti į protestą ir tuo pat metu draudžia jiems kalbėti su žiniasklaida, kad „neprikalbėtų to, ko nereikia“. Visa tai vis labiau panašėja ne į pilietinę iniciatyvą, o į organizuotą lobistinę įtakos operaciją.

Dar viena grėsminga tendencija – ta pati Žemės ūkio taryba, bendradarbiaudama su stambiausiais žemvaldžiais, atvirai siekia panaikinti demokratiniais principais veikiančią žemdirbių savivaldos instituciją – Žemės ūkio rūmus. Tai vienintelė skėtinė organizacija, kuri išdrįsta kalbėti nepatogią tiesą apie žemės koncentraciją, paramos nelygybę ir regionų nykimą. Bandymas sunaikinti Rūmus – tai mėginimas nutildyti alternatyvų požiūrį ir įtvirtinti vieno siauro interesų rato dominavimą viso sektoriaus vardu.

Todėl mes, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, aiškiai ir atsakingai pareiškiame:

• Proteste nedalyvausime.
• Nepritariame tam, kad privilegijuotų interesų grupės kalbėtų visų ūkininkų vardu.

Daugumos mūsų bendruomenės ši mokestinė reforma nepaliečia, arba paliečia minimaliai. Jei bus išlaikytas pagrindinis principas – proporcingas apmokestinimas, kai daugiau moka tie, kurie uždirba daugiau – tai mums atrodo ne tik logiška, bet ir būtina.

Mokesčių sistema turi būti grindžiama teisingumo principais. Kol nėra galutinio sprendimo, atidžiai stebime situaciją. Jei paaiškėtų, kad reforma neproporcingai paveiktų smulkiuosius ar vidutinius ūkius – būsime pirmieji, kurie kels balsą ir veiks.