Jaunimas Lietuvoje: išsilavinimas, veikla ir migracija 2024–2025 m.

2024 m. Lietuvos jaunimas turėjo, kuo pasidžiaugti: net 92,1 proc. 20–24 metų jaunuolių buvo baigę bent vidurinę mokyklą ar įgiję aukštesnįjį išsilavinimą.

Miestuose išsilavinusių jaunuolių daugiau – 94,1 proc., kaimuose – 88,5 proc. Vaikinų dalis sudarė 91 proc., merginų – 93,3 proc. Miestuose išsilavinimą buvo įgiję

93,4 proc. vaikinų ir 94,9 proc. merginų, kaimuose – atitinkamai 86,8 ir 90,3 proc.

Statistiniai duomenys atskleidžia, kad išsilavinusių merginų šiek tiek daugiau nei vaikinų.

 Vis dėlto ne visi jaunuoliai mokėsi ar dirbo. 14,9 proc. 15–24 metų jaunimo nedirbo, nesimokė, nelankė mokymų. Vaikinų šioje amžiaus grupėje buvo daugiau – 16,8 proc., merginų – 12,9 proc. 15–29 metų amžiaus grupėje situacija panaši: 14,7 proc. jaunimo (14,3 proc. vaikinų ir 15,1 proc. merginų) nesimokė ir nedirbo.

2024 m. į Lietuvą grįžo daug jaunų (18–29 metų amžiaus) asmenų. Mažiausiai jų buvo vos pilnametystės sulaukusių jaunuolių amžiaus grupėje – 68 aštuoniolikmečiai, o daugiausia tarp 28 metų amžiaus jaunimo – net 482. Sugrįžusiųjų skaičius pagal metus:

• 19 m. – 143
• 20 m. – 228
• 21 m. – 271
• 22 m. – 314
• 23 m. – 325
• 24 m. – 403
• 25 m. – 459
• 26 m. – 468
• 27 m. – 451
• 29 m. – 473

2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 349 027 jauni asmenys. 18 metų amžiaus asmenų buvo 27 775, 29 metų – 33 643.