Spaudos centras
Spaudos centras
Žemės ūkio sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš – specialistų trūkumas. Agroverslas ieško būdų, kaip paskatinti jaunimą rinktis žemės ūkio sektoriui svarbias studijas, tokias kaip agronomija, veterinarija, mechanikos inžinerija, informacinės technologijos.
Be jau įprastų profesijų, vis daugiau reikia duomenų analitikų, tvarumo specialistų, klimato kaitos ekspertų, ekonomistų, dronų valdytojų.
Agroverslas – ne tik laukai ir traktoriai
Siekiant jaunajai kartai parodyti šiuolaikinio agroverslo galimybes, rengiamos įvairios edukacinės iniciatyvos. Viena iš jų – Vilniaus kolegijos kuruojama „FoodEducators“ programa, „Agrokoncerno grupės“ biure subūrusi apie 200 moksleivių ir mokytojų iš visos Lietuvos.
Šio renginio tikslas – didinti jaunimo susidomėjimą agroverslu, sveika gyvensenas ir atsakingu maisto vartojimu. Taip pat parodyti sektoriaus įvairovę bei pristatyti karjeros galimybes.
Pasak Vilniaus kolegijos ir „FoodEducators“ centro Lietuvoje koordinatoriaus Ričardo Rimkaus, kokios iniciatyvos ypač reikalingos, nes maisto poreikis didėja, o jaunų žmonių planuojančių karjerą šiame sektoriuje – vis dar trūksta.
„Tokios bendros su partneriais iniciatyvos padeda parodyti, kad agroverslas – tai ne tik traktoriai ir laukai, bet ir mokslas, technologijos, žmonės bei kūryba. Šiandien jaunimas turi daugybę pasirinkimų, todėl tokie susitikimai ne tik suteikia žinių, bet ir praverčia renkantis tolimesnį kelią“, – sako R. Rimkus.
Vasaros praktika – būdas pasimatuoti profesiją
Pranešimą apie supergalias darbo rinkoje pristačiusi „Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė pastebi, kad naujoji karta yra perėmusi stereotipus apie žemės ūkį iš savo tėvų, senelių ar visuomenės, todėl siekiant pakeisti požiūrį ypač svarbi edukacija.
„Važiuojame į mokyklas, universitetus, kalbamės su jaunais žmonėmis, kviečiamės juos pas save. Labai svarbu rodyti, koks yra šiandieninis žemės ūkis, supažindinti ne tik su profesijomis, bet ir jų atstovais. Matydami pavyzdžius, bendraudami su šių sričių profesionalais jie gali daugiau sužinoti apie profesijas, įsivertinti savo galimybes ir įsivaizduoti realų karjeros kelią“, – sako R. Šakauskienė.
Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius prisiminė savo karjeros kelią, kai dirbti pradėjo dar studijuodamas. Vasaros praktikos jam atnešė ne tik žinių, bet ir ryšių, supratimo apie tai, ką norėtų veikti toliau.
Savo kalboje jis motyvavo jaunuolius gilinti žinias srityse, kurios jiems įdomios ir turėti drąsius tikslus, nes tik taip vyksta pokyčiai.
„Šiemet oficialiai užfiksavome žieminių kviečių rekordą. Tai padarėme todėl, kad motyvuotumėme visus šalies ūkininkus jį pagerinti. Daugeliui atrodo, kad pasėjai sėklą, sudygo laukas ir štai, jau rekordas. Iš tiesų šio rekordo nebūtų be mokslo – tikslieji tręšimai, purškimai, lauko skenavimo ir analizės sistemos ir kiti agronominiai sprendimai yra visa tai, ko nematome“, – apie darbo specifiką pasakojo jis.
Ūkininkė ragina nenumoti ranka į gamtos mokslus
Moksleiviai susidomėję klausė pokalbio su ūkininke Rasa Rasimaite-Imhof iš Prienų rajono. 35 metų dviejų vaikų mama papasakojo apie savo karjeros žemės ūkyje kelią ir išmoktas pamokas.
„Kai baigiau mokyklą, norėjau stoti į Žemės ūkio akademiją, tačiau lietuvių kalbos mokytoja pasakė, kad lietuvių kalbą šimtuku išlaikiusiai merginai ne vieta „žemkėje“. Paklausiau, įstojau studijuoti vokiečių kalbą į Vilniaus universitetą. Kurį laiką dirbau vertėja, bet mane visą laiką traukė ūkis“, – pasakojo ji.
Galiausiai R. Rasimaitė-Imhof pradėjo ūkininkauti kartu su tėčiu. Jų ūkis – vienas didžiausių Priejų rajone, Rasos šeima yra sukūrusi dešimt darbo vietų.
Ūkininkė sako, kad nors jos ūkininkavimo kelias nebuvo tiesus, visos įgytos žinios pravertė. Pavyzdžiui, vokiečių kalba praverčia perkant gyvulius, gilinantis į produktų, technikos aprašymus, nes Vokietija yra labai pažengusi šioje srityje.
Pašnekovė atkreipė jaunimo dėmesį, kad mokykloje nenumotų ranka į disciplinas, kurių, atrodo, kad niekada neprireiks. Ji pati dabar gailisi, kad nepakankamai dėmesio skyrė biologijai, chemijai, matematikai.
„Aš sakiau, kad man šių mokslų nereikės, o dabar esu tas žmogus, kuris ūkyje skaičiuoja tręšimo, purškimo normas, turi išmanyti apie agrocheminius produktus, augalus. Šiandien viskas praverčia: nuo dokumentų ir komunikacijos iki sprendimų dėl gyvulių šėrimo, augalų priežiūros ir investicijų skaičiavimo“, – patirtimi dalijosi R. Rasimaitė-Imhof.
Paklausus ar yra moksleivių, kurie svajoja tapti nuomonės formuotojais ir pakilus kelioms rankoms, ūkininkė prisipažino, kad turint mėgstamą veiklą viskas yra suderinama. Ji pati dalijasi savo kasdienybe socialiniuose tinkluose ir turi nemažą sekėjų ratą.
Gyva patirtis keičia požiūrį
Renginys neapsiribojo tik pranešimais. „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė Aistė Miliūtė papasakojo apie vandens somelje profesiją. Po savo pranešimo „Studijų keliai vandens ir tvarumo srityse“ ji surengė didžiausią iki šiol Lietuvoje vykusią vandens degustaciją.
Moksleiviai ir mokytojai turėjo galimybę paragauti skirtingo vandens, daugiau sužinoti apie jo kelią ir gamybos procesą.
Biomedicinos mokslų daktarė, dietistė dr. Sandrija Čapklauskienė pranešime „Paslėpti cukrūs gėrimuose ir kodėl vanduo svarbus“ aptarė cukraus spąstus kasdieniuose produktuose ir pabrėžė sąmoningumo svarbą renkantis maistą.
Ji pateikė pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo ir atsakė į moksleiviams rūpimus klausimus.
„Mokytojų ir mokinių reakcija – geriausias įrodymas, kad reikia kalbėti apie maistą ir sveikatą neformaliai, per patirtį, degustacijas, gyvus pokalbius“, – pastebėjo S. Čapkauskienė.
Tokio formato renginys su gyvais sutikimais ir patirtimis vyksta jau antrus metus. Pasak programos Lietuvoje atstovo R. Rimkaus, „FoodEducators“ – tai tarptautinė edukacinė iniciatyva, skatinanti jaunimą domėtis sveika mityba, tvariu maisto vartojimu ir karjera maisto sektoriuje. Lietuvoje ją įgyvendina Vilniaus kolegija kartu su partneriais.
Programos tikslas – suteikti mokytojams ir mokiniams prieigą prie Europos ekspertų parengtų išteklių bei ugdyti supratimą apie šiuolaikinį maisto kelią – nuo lauko iki stalo.