JAV gyvenanti D. Plačiakienė: „Gyvenu tarp dviejų pasaulių ir iš abiejų pasiimu tai, kas geriausia“

Prieš 27 metus į JAV dvejiems metams išvykusi Vilniaus universiteto (VU) alumnė Diana Plačiakienė šiandien gyvena tarp Lietuvos ir Amerikos, jungia žmones, verslus ir skirtingus pasaulius, o smalsumą, bendruomenę ir žmonių istorijas pavertė svarbia savo gyvenimo ir profesinės veiklos dalimi.

„Nesijaučiu taip, kad JAV yra vienintelė mano vieta. Aš gyvenu tarp dviejų pasaulių – Lietuvos ir Amerikos“, – sako pašnekovė.

„Po tiek metų nebesu tik tokia lietuvė, kokia išvažiavau, bet nesijaučiu ir vien tik amerikiete. Pasikeičiau aš, pasikeitė ir Lietuva. Kartais buvimas tarp dviejų pasaulių nėra paprastas, tačiau šiandien jį matau ir kaip privilegiją – galiu pažinti abi šalis, mokytis iš jų skirtumų ir pasiimti tai, ką kiekviena turi geriausio“, – priduria ji.

Kaip dveji metai virto dvidešimt septyneriais 

Prancūzų kalbos ir literatūros bakalauro studijas, o vėliau – prancūzų lingvistikos magistrantūrą VU baigusi D. Plačiakienė sako, kad JAV niekada nebuvo jos svajonių šalis. Nors įsivaizdavo, kad gyvens Prancūzijoje ar kitoje Europos šalyje, planai pasikeitė. Į JAV ji išvyko su vyru.

„Tuometinis draugas, o vėliau vyras buvo IT inžinierius. Pasitaikius galimybei padirbėti San Fransisko įlankos regione, jis pasiūlė kartu vykti ir man. Nors tuo metu mano anglų kalba buvo silpna ir supratau, kad iš karto dirbti negalėsiu, norėjau išbandyti save naujoje šalyje, pasisemti žinių ir kitokios gyvenimo patirties. Iš pradžių planavome JAV praleisti dvejus metus, tačiau tie dveji metai virto dvidešimt septyneriais“, – pasakoja D. Plačiakienė.

Nuo bendruomenės – prie žmonių ir verslų jungimo

Pašnekovė prisimena, kad persikėlusi gyventi į JAV pradėjo ieškoti žmonių, su kuriais sietų bendra kalba, kultūra ir panašios patirtys. Taip atrado vietos lietuvių bendruomenę ir pradėjo dalyvauti jos veikloje.

„Atvykus į naują šalį norėjosi atrasti savo žmonių ratą ir neprarasti ryšio su Lietuva. Lietuvių bendruomenę suradome gana greitai, tačiau ilgainiui pajutau, kad šalia tradicijų norisi ir daugiau šiuolaikinės Lietuvos – profesinių ryšių, naujų idėjų, pokalbių apie mokslą, technologijas ir verslą“, – pasakoja ji.

Tuo metu D. Plačiakienė studijavo verslo vadybą, domėjosi antrepreneryste ir pradėjo svarstyti, kaip naujas žinias galėtų pritaikyti lietuviškoje veikloje. Augindama du mažus vaikus ji vis aktyviau įsitraukė į San Fransisko lietuvių bendruomenę, o vėliau ėmėsi jai vadovauti.

„Norėjau, kad bendruomenėje susitiktų skirtingų kartų ir patirčių žmonės – tiek seniau čia gyvenantys lietuviai, tiek atvykstantys dirbti technologijų įmonėse ar universitetuose. Pradėjome burti profesionalų grupes, organizuoti verslo renginius ir kurti erdves, kuriose žmonės galėtų susipažinti, dalytis patirtimi ir padėti vieni kitiems“, – sako ji.

Būtent bendruomenėje užsimezgę ryšiai ir sukaupta patirtis atvedė ją į naują profesinį etapą. 2013 m. D. Plačiakienė pradėjo atstovauti „Versliai Lietuvai“ Silicio slėnyje, kur beveik trejus metus dirbo su Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėmis ir startuoliais, siekiančiais geriau suprasti JAV rinką.

Darbas, sujungęs du pasaulius

Prieš trejus metus buvęs kolega Karolis Karalevičius, su kuriuo D. Plačiakienė anksčiau organizuodavo įvairius San Fransisko lietuvių bendruomenės ir verslo renginius, pasiūlė jai prisijungti prie naujo „InnoHUB Lithuania“ projekto. Inovacijų agentūros inicijuoto ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos palaikomo projekto tikslas – padėti Lietuvos technologijų ir kitoms inovatyvioms įmonėms geriau suprasti JAV rinką, jai pasiruošti ir sumažinti su plėtra susijusias rizikas.

Remdamasi ankstesne darbo Silicio slėnyje patirtimi, JAV įgytu MBA laipsniu ir per daugelį metų sukurtu profesinių ryšių tinklu, D. Plačiakienė padėjo formuoti projekto veiklos modelį, telkti JAV ekspertus ir kurti Lietuvos įmonių poreikiams pritaikytas pasirengimo programas. Per dvejus su puse metų projekto komanda surengė daugiau nei 100 pokalbių su Lietuvos įmonėmis ir subūrė daugiau nei 30 įvairių sričių JAV mentorių.

„Lietuvos įmonės dažnai mano, kad svarbiausia JAV rinkoje – gauti tinkamą kontaktą. Tačiau net ir geriausias kontaktas nepadės, jeigu įmonė nėra pasiruošusi juo pasinaudoti. Kalbėdamiesi su daugiau nei 100 įmonių, stebėdami kitų šalių modelius ir išbandydami įvairias iniciatyvas, supratome, kad didžiausią vertę sukuria ne pavienė konsultacija, o nuoseklus, konkrečiai įmonei pritaikytas pasirengimo JAV rinkai procesas“, – pasakoja pašnekovė.

Šis procesas apima edukacinius seminarus, individualią mentorystę, verslo misijas ir kryptingą profesinių ryšių kūrimą. Įvairių sričių JAV ekspertai padeda įmonėms išsigryninti tikslinę rinką, pozicionavimą, kainodarą ir pardavimų strategiją.

„InnoHUB“ stiprybė – ne kontaktų skaičius. Svarbu ne tik atverti įmonei tinkamas duris, bet ir padėti jai pasiruošti pro jas įžengti. Tik tada kontaktai gali virsti prasmingais pokalbiais ir realiomis verslo galimybėmis“, – pabrėžia ji.

D. Plačiakienei ši veikla tapo galimybe sujungti per daugelį metų JAV sukauptą patirtį su prasmingu darbu Lietuvai.

„Tai – vienas prasmingiausių mano profesinių etapų. Galėjau panaudoti JAV rinkos supratimą, patirtį ir profesinius ryšius, kad Lietuvos įmonių kelias į šią rinką būtų aiškesnis ir kryptingesnis. Kartu turėjau privilegiją dirbti su ambicingais verslais ir sutikti išskirtinių žmonių. Ypač įkvepia jaunoji Lietuvos karta – išsilavinusi, pasaulio mačiusi, smalsi, atvira ir veržli. Bendraudama su ja ne tik dalijuosi savo patirtimi, bet ir pati nuolat mokausi. Šiame darbe susijungė Lietuva, Amerika, verslas, žmonės ir galimybė būti naudingai“, – sako VU alumnė.

Smalsumas, prasidėjęs VU auditorijose

Kalbėdama apie jaunąją kartą, D. Plačiakienė prisimena ir savo studijų metus VU. Ryškiausiai atmintyje išliko centriniai rūmai, jų kiemai ir ypatinga VU atmosfera.

„Visada norėjau mokytis centriniuose rūmuose dėl jų architektūros ir grožio. Prisimenu kiemus, senas auditorijas ir filologes su rankų darbo megztiniais bei žemę šluojančiais sijonais. Atrodė, kad gyvename savotiškame literatūros ir poezijos pasaulyje. Studijuoti buvo nelengva – reikėjo daug skaityti ir mokytis, tačiau tai buvo labai gražus ir romantiškas laikas“, – pasakoja ji.

Su nostalgija D. Plačiakienė prisimena ir įkvepiančius VU dėstytojus. Ypač įsiminė profesoriaus Gvidono Bartkaus paskaitos apie XIX a. prancūzų literatūrą. Nors žiemą auditorijose būdavo šaltoka, jo paskaitos leisdavo mintimis persikelti į visai kitą pasaulį.

„Vėliau profesinis kelias nuvedė į verslą, antreprenerystę ir bendruomenių kūrimą, tačiau man atrodo, kad būtent filologijos studijos išugdė smalsumą žmonėms, jų istorijoms, kalbai ir skirtingoms kultūroms. Šis smalsumas niekur nedingo – tik įgavo kitų formų. Gal todėl man taip įdomu kalbėtis su žmonėmis, išgirsti, ką jie kuria, ir padėti jiems atrasti vieniems kitus“, – sako ji.

Į nostalgiją keliančius VU centrinius rūmus D. Plačiakienė ketina sugrįžti rugsėjo 19 d., kai Didžiajame kieme vyks kasmetinis VU alumnų festivalis.

19 val. (Lietuvos laiku) kviečiame visus alumnus, kad ir kur bebūtumėte, kartu sugiedoti „Gaudeamus igitur“. Prisijunkite nuotoliniu būdu prie VU Didžiajame kieme susirinkusios universiteto bendruomenės ir tapkite šios ypatingos akimirkos dalimi – nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje esate. Registraciją rasite čia.