Jonas Šalna. Ar valstybė panorės dengti Lietuvos pramonininkų elektros sąskaitas?

Naujos Europos Sąjungos taisyklės, leidžiančios valstybėms remti elektrai imlią pramonę, gali būti lūžio taškas ir Lietuvos pramonei. Kaip komentuoja advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) vyresnysis teisininkas, advokatas Jonas Šalna, dabar svarbiausias klausimas – ar Lietuva išdrįs pasinaudoti suteikta galimybe.

Parama energijai imliems verslams

Europos Komisija (EK) birželio mėnesį priėmė Švariosios pramonės kursui (angl. Clean Industrial Deal) įgyvendinti skirtas valstybės pagalbos taisykles (CISAF), o liepos pradžioje – Mokestinių paskatų rekomendaciją. Šiomis taisyklėmis siekiama sudaryti sąlygas valstybėms remti švarios energijos plėtrą, skatinti dekarbonizacijos procesus (mažinant iškastinio kuro vartojimą) ir stiprinti ES konkurencingumą. Jos ypač aktualios tarptautinėse rinkose aktyviai veikiančioms Lietuvos pramonės įmonėms.

Viena radikaliausių naujovių – valstybėms suteikiama galimybė laikinai subsidijuoti elektros kainą intensyviai elektrą naudojančių pramonės šakų įmonėms.

ES teisė iš principo valstybėms draudžia subsidijuoti verslą, jeigu parama apsiriboja įprastinės veiklos operacinių kaštų dengimu (darbo užmokesčio, energijos, administracinių kaštų). Ribodama viešojo sektoriaus galimybes teikti subsidijas verslui, ES teisė siekia užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tarp valstybių ir išvengti vadinamųjų „subsidijų lenktynių“, kurios turtingesnėms šalims suteiktų neproporcingą pranašumą ir apribotų mažesnių valstybių ekonominį augimą. Šiame reguliaciniame kontekste elektros kaštų subsidijavimas – reikšminga išimtis iš bendrų taisyklių ir aiškus signalas ES valstybėms imtis finansinių priemonių, kad savo pramonę išlaikytų Europoje.

Yra papildomų sąlygų

Konkrečiau, EK numatė papildomas sąlygas ir kriterijus, kuriais apibrėžė galimos paramos mechanizmą. Taigi ši subsidijavimo galimybė bus prieinama tik labiausiai su tarptautine prekyba susijusiems pramonės sektoriams, ypač priklausomiems nuo elektros kainų (chemijos, plieno, aliuminio gamybos bei potencialiai įvairių popieriaus gaminių ir cemento gamybos). 

CISAF taisyklėse numatyta, jog  vidutinės metinės didmeninės elektros rinkos kainos sumažinimas galimas ne daugiau kaip 50 proc. ir jis taikomas ne didesnei kaip 50 proc. per metus paramos gavėjo suvartojamos elektros daliai. Pagal šias taisykles, paramos gavėjas už kriterijus atitinkantį elektros kiekį negali mokėti mažiau nei 50 Eur/MWh – tai nustatyta kaip minimali (grindinė) kaina. Kadangi vidutinė didmeninė elektros kaina 2024 metais Lietuvoje buvo 87,34 Eur/MWh, tai parama elektros sąskaitoms apmokėti tikrai aktuali ir Lietuvos pramonei.

Elektros kainos subsidiją planuoja taikyti Vokietija ir tai gali reikšmingai prisidėti prie jos pramonės atgaivinimo.

Pagal CISAF kriterijus, paramos gavėjai ne vėliau kaip per 2 metus nuo paramos gavimo privalės bent 50 proc. gautos paramos investuoti į dekarbonizacijos priemones, skirtas elektros sistemos veikimo kaštams mažinti, pavyzdžiui, energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybą, energijos kaupimo sprendimus (tokius kaip elektros energijos kaupikliai), paklausos lankstumo didinimo priemones, energijos efektyvumo priemones, vandenilio gamybą.

Parama – per mokestines paskatas

Su Švariosios pramonės kursu susijusių sričių, kurių atžvilgiu EK atlaisvino sąlygas valstybės paramai, yra ir daugiau. Viena iš vertų dėmesio naujovių – parama dekarbonizacijai ir investicijoms į švarią energiją per mokestines paskatas.

EK Mokestinių paskatų rekomendacijoje numato, jog ES valstybės gali priimti teisės aktus, kuriais, pirma, įmonės galėtų greičiau atskaityti investicijas į švarią energiją (į elektromobilius, šilumos siurblius, elektros energijos kaupiklius ir t.t.), antra, būtų suteikiami pelno mokesčio kreditai (pvz., energijos suvartojimo efektyvumo priemonėms).

Tolesni veiksmai

Kol kas neaišku, kiek aktyviai Lietuva įsitrauks į Švariosios pramonės kurso įgyvendinimą. Valstybės pagalbos taisyklės yra svarbios nacionalinėms institucijoms tiek rengiant paramos priemones, tiek siekiant jų suderinimo su Europos Komisija.

Tikėtina, kad netrukus po EK sprendimų seks ir Lietuvos institucijų patvirtintos priemonės, skirtos paremti šalies pramonę.