Spaudos centras
Spaudos centras
2025-aisiais ekonomikos Nobelio premija skirta trims mokslininkams – Joeliui Mokyrui, Philipui Aghionui ir Peteriui Howittui, kurie analizavo inovacijų reiškinį kaip ekonomikos pažangos variklį. Jų tyrimai leidžia geriau suprasti, kaip gimsta inovacijos ir ko joms reikia. Šios įžvalgos gali būti ypač naudingos Lietuvai, siekiančiai sustiprinti savo inovacijų ekosistemą.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai regione, tačiau inovacijų srityje judame lėčiau. Tai tiesiogiai lemia ir lėtą produktyvumo augimą, kuris itin svarbus konkurencingumui. Kyla klausimas: ar galime augti be inovacijų, ar gal statistiniai rodikliai tiesiog nepajėgia tiksliai atspindėti mūsų stipriųjų pusių?
Inovacijas dažniausiai suvokiame kaip naujus produktus, paslaugas ar verslo modelius, kurie atsiranda dėl naujų idėjų ar technologijų pritaikymo. J. Mokyras pabrėžia, kad itin svarbu sujungti kūrėjus (mokslininkus) su taikytojais (verslininkais). Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra esminis inovacijų kūrimo pagrindas, tačiau Lietuvoje jis vis dar formuojasi. Tam yra objektyvių sisteminių priežasčių, kurias ne visuomet pavyksta išspręsti pakankamai greitai. Dėl to nemaža dalis Europos šalių šiuo metu dažnai kliaujasi strategija „fake it till you make it“ . Ateinančiu finansavimo laikotarpiu Europos Komisija planuoja gerokai didinti lėšas Horizonto programai, tad naujoms iniciatyvoms atsivers daugiau galimybių.
Vis dėlto, net ir esant ribotam verslo ir mokslo bendradarbiavimui, Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga sparčiai. P. Aghiono tyrimai rodo, kad pirmasis augimo šaltinis – efektyvumo didinimas esamose įmonėse. Įmonės tobulina savo procesus, diegia naujas technologijas, gerina produktus ir paslaugas. Šiuo metu tai ir yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis. Remiantis Europos inovacijų švieslente, Lietuva lyderiauja pagal neMTEP inovacijas – pačių įmonių atliekamus produktų ir procesų patobulinimus, vykdomus savarankiškai iš vidinių resursų.
Tačiau Nobelio laureatai įspėja apie „kūrybinę destrukciją“. Senosios įmonės gali prarasti tempą: kai kurios sustoja tobulinti produktus, kitoms trūksta lankstumo priimant sprendimus. Tokiu atveju jas aplenkia įmonės, kuriančios tikrąsias inovacijas. Ši tendencija matoma visoje Europoje, kurioje laipsniška pažanga nebeužtikrina konkurencingumo pasaulinėje rinkoje, dominuojamoje JAV ir Kinijos. Lietuvai svarbi pamoka aiški: būtina turėti kritinę dalį novatoriškų įmonių pagrindiniuose sektoriuose, kad augimas būtų tvarus.
Ko mums trūksta pereinant prie inovacijomis grįsto augimo modelio? Nors statistiškai Lietuva atrodo pasirengusi – per pastaruosius penkerius metus pagal „Global Innovation Index“ Innovation Input rodiklį pakilome iš 36 į 28 vietą – ne viską galima išmatuoti skaičiais. J. Mokyras siūlo atkreipti dėmesį į du ypač svarbius aspektus. Pirma, inovacijos visuomet susijusios su nežinomybe. Jos gali kelti baimę prarasti pelną ar rinkos poziciją, o neteisingi sprendimai – didelius nuostolius. Dėl to efektyvumo didinimo ir laipsninio tobulėjimo kelias atrodo saugesnis. Antra, inovacijos gali turėti neigiamų socialinių pasekmių. Automatizacija ir dirbtinio intelekto sprendimai keičia darbo pobūdį, kelia iššūkius socialiai jautrioms grupėms.
Lietuviai dažnai laikomi atsargiais ir vengiančiais rizikos. Kaip pastebi kultūros analitikai iš „Culture Factor Group“, siekiame sumažinti netikrumą kurdami aiškias taisykles ir procedūras. Nors tai suteikia saugumo jausmą, inovacijų skatinimo iniciatyvas dažnai apkrauna papildomi reikalavimai. Klaidos taip pat vertinamos griežčiau nei kitose šalyse. Net ir turint finansavimą, neįgyvendinus inovacijos laiku, ateityje galimybės sumažėja.
Inovacijos Lietuvai – ne pasirinkimas, o būtinybė. Visuomenės požiūrio pokyčiai vyksta lėtai, tačiau reguliacinės aplinkos peržiūra reikalauja gerokai mažesnio masto transformacijos. Kol augame didindami efektyvumą, turime ruoštis inovacijomis grįstam augimui, kuris priklauso ne tik nuo finansavimo ar infrastruktūros, bet ir nuo kultūros pokyčio: drąsos eksperimentuoti, klaidų tolerancijos ir gebėjimo greitai pritaikyti naujoves. Tik tokiu būdu Lietuva gali užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje.
