Spaudos centras
Spaudos centras
Niujorke vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) Aukšto politinio lygmens forume darnaus vystymosi klausimais pasaulio valstybių atstovai kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria šalys, siekdamos prieš dešimtmetį šios organizacijos Generalinės asamblėjos metu priimtos Darbotvarkės 2030 ir joje numatytų Darnaus vystymosi tikslų. Šiais metais vyksiančio forumo tema „Darni, įtrauki, mokslu ir įrodymais pagrįsta sprendimų pažanga, siekiant įgyvendinti Darbotvarkę 2030 ir Darnaus vystymosi tikslus, nepaliekant nė vieno nuošalyje“.
„Minėdami šio svarbaus dokumento dešimtmetį, turime pripažinti, kad nesame tinkamame kelyje: auganti planetos krizė toliau stabdo pažangą ir gilina nelygybę visame pasaulyje. Karas yra didžiausias darnaus vystymosi priešas. Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė didžiulę ekologinę ir humanitarinę žalą, jis tiesiogiai prisidėjo prie maisto trūkumo pasaulyje, energetikos krizės ir aplinkosaugos problemų augimo. Tarptautinė bendruomenė privalo sustabdyti agresorius ir patraukti juos atsakomybėn. Remdami Ukrainą, mes taip pat remiame pasaulinį stabilumą ir darnaus vystymosi pastangas“, – antradienį šiame forume vykusiuose debatuose kalbėjo Lietuvos atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas.
Šiais metais forume buvo peržiūrimi penki Darnaus vystymosi tikslai. Vienas jų – „Gera sveikata ir gerovė”. Šiuo klausimu pasisakė ir Lietuva, kuriai sveikos gyvensenos užtikrinimas ir žmonių gerovės skatinimas yra vienas iš kertinių tikslų. COVID-19 pandemija, su sveikatos rizikomis susijusi klimato kaita bei augančios psichikos sveikatos problemos atskleidė mūsų sveikatos sistemų trapumą ir dar labiau padidino nelygybę šalyse. Todėl sustiprinti universalią sveikatos apsaugą, skatinti psichikos sveikatą ir nacionalinėse bei pasaulinėse strategijose numatyti priemones šiems tikslams pasiekti. Taip pat Lietuvos atstovas atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ryšys tarp žmogaus sveikatos ir aplinkos taršos, todėl būtina tinkamai pasirūpinti saugiu cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymu.
„Vanduo užtikrina gyvybę, o žmogaus veikla – net ir toli nuo pakrančių – gali smarkiai paveikti vandens ekosistemas. Lietuva ragina imtis konkrečių veiksmų, užtikrinti tinkamą finansavimą ir stiprinti tarpvalstybinį bei tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant jūrų ir vandenynų iššūkius, taip pat ir į jūrą išmestų cheminių ginklų klausimą“, – sakė R. Paulauskas.
Lietuva Jungtinėms Tautoms 2018 m. ir 2023 m. pristatė Darnaus vystymosi tikslų nacionalines savanoriškas ataskaitas, kuriose įvertinta šalies pažanga. 2023 m. pristatytoje ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva padarė pažangą energetinio saugumo srityje. Pastarąjį dešimtmetį stengtasi atsiriboti nuo Rusijos energetinio šantažo. Strateginis sprendimas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą šalies jūrų uoste lėmė, kad 2022 m. gegužę Lietuva tapo pirmąja ES šalimi, visiškai nutraukusia rusiškų dujų ir bet kokio kito iškastinio kuro importą. Lietuvos Vyriausybė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos gauti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2050 m. pasiekti, kad ekonomika taptų neutrali klimatui ir visiškai žiedinė. Tačiau žiedinė ekonomika vis dar plėtojama per lėtai ir gana netolygiai. Todėl perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos, kuris neatsiejamas nuo žiedinio požiūrio, yra strateginis Lietuvos prioritetas.
Su paskutine Lietuvos savanoriška Darnaus vystymosi tikslų ataskaita galima susipažinti čia. Kitą darnaus vystymosi ataskaitą planuojama rengti 2027-2028 m., ji Jungtinėms Tautoms turėtų būti pristatyta 2028 m.