Spaudos centras
Spaudos centras
Belemo mieste Brazilijoje vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) konferencijoje COP30 ketvirtadienį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje aplinkos ministras Kastytis Žuromskas kartu su kitų šalių atstovais aptarė, kaip stiprinti pasaulio valstybių atsparumą klimato kaitos padariniams ir užtikrinti tvarius finansavimo sprendimus.
„Europos Sąjungos pozicija išlieka nuosekli ir principinė: prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas turi būti įgyvendinamas vieningai per naująjį kolektyvinį kiekybinį klimato finansavimo tikslą (NCQG), dėl kurio susitarta pernai Baku vykusioje COP29 konferencijoje. Šis susitarimas nustato, kad iki 2035 metų pasaulis privalo mobilizuoti mažiausiai 300 mlrd. JAV dolerių kasmet iš viešų ir privačių šaltinių. Tai būtina tam, kad ateityje valstybės turėtų aiškią, skaidrią ir įgyvendinamą finansavimo struktūrą, leidžiančią planuoti ilgalaikes investicijas į atsparumo didinimą”, – diskusijoje pabrėžė K. Žuromskas.
Šiuos principus sustiprina ir Europos Sąjungos 2024 m. rezultatai: ES besivystančioms šalims skirtam klimato finansavimui mobilizavo 43 mlrd. eurų, iš kurių beveik 32 mlrd. eurų sudarė viešasis finansavimas ir dotacijos. ES pabrėžia, kad donorų ratas turi būti išplėstas, o tarptautiniai klimato finansų srautai – nukreipti NCQG įgyvendinimui, o ne naujų mechanizmų kūrimui.
Tokia nuostata ypač svarbi COP30 kontekste, nes dalis valstybių siekia įtraukti papildomą įsipareigojimą trigubinti prisitaikymo finansavimą. ES vertinimu, tokie atskiri finansiniai formatai keltų riziką susilpninti NCQG struktūrą ir apsunkintų skaidrų finansavimo valdymą. Todėl ES laikosi tvirtos derybinės pozicijos, kad visi prisitaikymo įsipareigojimai turi būti integruojami į NCQG, o ne kuriami paraleliniai mechanizmai, galintys padidinti administracinę naštą, dubliuoti procesus ir fragmentuoti klimato finansavimą.
Aplinkos ministro teigimu, šiandien daugelis šalių jau patiria didėjančią sausrų, karščių bangų ir potvynių riziką, o šie reiškiniai ateityje tik stiprės. Siekiant sumažinti žalą ir apsaugoti gyventojus bei ekonomiką, investicijos į prisitaikymą turi būti grindžiamos patikimais duomenimis, rizikų vertinimais ir tarptautiniu bendradarbiavimu.
Klimato kaitos derybose vis aiškiau pabrėžiama, kad be spartesnių švelninimo veiksmų prisitaikymo priemonių poreikis ir išlaidos nuolat augs. Didėjanti klimato rizika reiškia, kad prisitaikymo kaštai gali tapti tokie dideli, jog jų nebesugebės padengti net ekonomiškai stipriausios valstybės. Todėl tarptautiniu lygiu stiprėja supratimas, kad švelninimas ir prisitaikymas yra nedaloma politikų visuma, būtina siekiant išvengti dar didesnių ilgalaikių ekonominių ir socialinių nuostolių.
Diskusijoje ministras taip pat akcentavo ES paramą Visuotinio prisitaikymo tikslo (GGA) įgyvendinimui ir mokslu grįstos indikatorių sistemos patvirtinimui, pagal kurią būtų matuojama GGA pažanga. Ši sistema turi būti universali, bet lanksti, pritaikoma nacionaliniams ir vietos kontekstams, neapkraunant valstybių papildoma administracine našta.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis dalinosi ir nacionaline patirtimi: parengtu pirmuoju Nacionaliniu prisitaikymo planu, planuojamu įpareigojimu visoms savivaldybėms iki 2030 m. parengti vietos prisitaikymo planus ir stiprinamu bendradarbiavimu su finansų sektoriumi klimato rizikų vertinimo srityje.
„Turime užtikrinti, kad klimato finansavimas būtų patikimas, nuspėjamas ir orientuotas į pamatuojamus poreikius. Tai – vienintelis kelias didinti pasaulio atsparumą ir kartu sumažinti būsimų krizių mastą“, – išreiškė lūkestį K. Žuromskas.