Spaudos centras
Spaudos centras
Prasidėjus didiesiems prekybininkų išpardavimams, Lietuvos paštas perspėja apie jų metu suaktyvėjančius sukčius. Dėl išaugusių siuntų srautų per juodojo penktadienio išpardavimus sukčiai pradeda siuntinėti SMS žinutes apie neva atkeliavusias išperkamąsias siuntas.
Išperkamąja siunta (COD) vadinamas siuntimo būdas, kai už siuntą atsiskaitoma ją atsiimant. Sukčiai šį pristatymo būdą išnaudoja apgaulėms, siųsdami gavėjams menkavertes arba visiškai bevertes siuntas. Pavyzdžiui, tuščią dėžutę, seną daiktą ar smulkią plastikinę detalę – ir nurodydami išgalvotą siuntos vertę. Tokios siuntos siunčiamos tiek žmonėms, pirkusiems iš nepatikimų internetinių svetainių ir suvedusiems savo duomenis, tiek atsitiktiniams asmenims, kurie apskritai nieko nebuvo užsisakę.
Gavęs SMS žinutę apie paštomate laukiančią siuntą, žmogus, manydamas pamiršęs užsakymą ar gavęs siuntą iš pažįstamo, sumoka nurodytą sumą. Tik atidaręs siuntą jis supranta, kad tapo sukčiavimo auka.
„Ši sukčių schema paprasta ir, deja, veiksminga. Žmonės neretai pagalvoja: „gal užsakiau ir pamiršau“ arba „gal kas nors man ką nors atsiuntė“. Todėl gavus pranešimą apie siuntą, kurios neprisimenate užsakę, labai svarbu neskubėti jos atsiimti ar už ją mokėti. Pirmiausia reikėtų pasitikrinti užsakymus internetinėje parduotuvėje. Jei siunta pristatoma kaip išperkamoji, būtina įvertinti, ar pažįstate siuntėją ir ar tikrai sutinkate mokėti nurodytą sumą“, – sako Monika Sernovaitė, Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė.
Jei pinigai vis dėlto sumokėti, o gavus siuntą paaiškėja, kad tai – apgaulė, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką dėl lėšų blokavimo ir pateikti pretenziją Lietuvos pašto svetainėje www.post.lt/skundai.
Lietuvos paštas taip pat primena ir apie kitą sukčiavimo būdą – apgaulingas Lietuvos pašto vardu siunčiamas SMS žinutes. Jose teigiama apie neva nurodytą neteisingą adresą, sulaikytą ar grąžinamą siuntą, o pridėtos nuorodos nukreipia į netikras svetaines, imituojančias pašto ar kitų siuntų bendrovių puslapius. Tokiose svetainėse prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.
Gavus tokį pranešimą svarbu įvertinti siuntėjo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, nespausti jokių nuorodų ir nepateikti jokių duomenų. Jei nuoroda buvo paspausta ir duomenys suvesti, būtina nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tikruose Lietuvos pašto ar LP EXPRESS pranešimuose klientams nerodomas konkretus telefono numeris – vietoje jo pateikiamas pavadinimas LPASTAS arba LP_EXPRESS.
Lietuvos paštas SMS žinutėmis niekada neprašo nurodyti ar patikslinti mokėjimo kortelės ar asmens duomenų ir nesiunčia nuorodų į tiesioginius mokėjimus. Už Lietuvos pašto paslaugas galima atsiskaityti tik prisijungus prie oficialios savitarnos ir naudojantis elektronine bankininkyste.
Sulaukus įtartinos žinutės arba kilus klausimų, Lietuvos paštas gyventojų prašo susisiekti el.paštu prevencija@post.lt, kad galėtų operatyviai reaguoti ir imtis prevencinių veiksmų.
Gavęs informaciją apie sukčiavimus, vykdomus pasitelkiant bendrovės vardą, Lietuvos paštas visais atvejais informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.
Apie Lietuvos paštą:
Lietuvos paštas yra didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje. Klientus aptarnaujame pasitelkdami 166 pašto skyrius, 440 mobiliųjų laiškininkų ir kone 1500 tris Baltijos šalis jungiančių paštomatų.
