JUREX advokatas Marius Tamošiūnas: Kasacinis teismas išaiškino, kokia apimtimi laiduotojas atsako kreditoriui, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla

Advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX pastebi, kad per paskutiniuosius pora metų vieni dažniausiai teismuose nagrinėjamų ginčų yra ginčai dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį. Komerciniai bankai siekia iš laidavusių verslininkų – įmonių akcininkų ar direktorių – išsiieškoti skolas, kurių negrąžino kreditus paėmusios bankrutuojančios įmonės. Tokiose bylose paprastai yra ginčijamasi dėl šimtatūkstantinių, o kitąkart ir dėl milijoninių sumų. Vienais atvejais laiduotojai sąmoningai vengia geruoju vykdyti savo prievolę kreditoriui, kitais atvejais nesutinka su kreditoriaus paskaičiuotu galutiniu skolos dydžiu, priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Didelius piniginius ir žmogiškųjų išteklių resursus turinčių komercinių bankų kova su viską praradusiais fiziniais asmenimis iš pirmo žvilgsnio atrodo nesąžininga, nelygiavertė, dėl ko susilaukia nemažo atgarsio tiek verslo aplinkoje, tiek masinėse informavimo priemonėse. Šia tema nemažai diskutuojama ir teisininkų tarpe. Žinoma, analizuojama ir vertinama ne pati gyvenimiška situacija, bet atitinkamos teisės normos. 2011 m. gruodžio pabaigoje vienas tokių ginčų, pasiekęs Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, buvo išnagrinėtas šio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos. Advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX pažymi, kad Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, šiuo konkrečiu atveju net septyniolika teisėjų, susirenka ypač retai, galima sakyti, tik išskirtiniais atvejais. Plenarinė sesija nutartyje pasisakė keletu klausimų, kylančių iš laidavimo teisinių santykių, tame tarpe dėl pačios laidavimo sampratos, dėl laiduotojo prievolės akcesoriškumo, dėl laiduotojo solidariosios pareigos, dėl kreditoriaus teisių ir skolininko bei laiduotojo prievolės apimties skolininkui iškėlus bankroto bylą, dėl laidavimo ir įkeitimo santykio, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, ir kitų. Daugeliu paminėtų klausimų teismų praktika jau iki šios nutarties priėmimo buvo nusistovėjusi ir nuosekli. Vis dėlto advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nebuvo vieningos nuomonės dėl laiduotojo prievolės apimties netesybų ir palūkanų, o ypač procesinėmis vadinamų palūkanų, aspektu pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą. Pasisakydama šiuo klausimu plenarinė sesija visų pirma nurodė, kad vienas teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas visų rūšių palūkanų, t.y. tiek atliekančių mokėjimo (atlyginimo) funkciją (kitaip tariant, palūkanų, mokamų už naudojimąsi paskolintais pinigais), tiek nuostolių kompensavimo funkciją (palūkanų, mokamų negrąžinus paskolos nustatytu terminu), tiek procesinių palūkanų (skaičiuojamų per bylinėjimosi teisme laiką) skaičiavimas. Įvertinusi bankroto bylos iškėlimo fakto įtaką laidavimo teisiniams santykiams ir atsižvelgdama į laidavimo, kaip solidariosios ir akcesorinės prievolės, bruožus, plenarinė sesija priėjo prie išvados, kad sumažėjus laidavimu užtikrintai bankrutuojančio skolininko prievolei, atitinkamai sumažėja ir laiduotojo prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties. Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos pagrindinio skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad nutraukus netesybų ir palūkanų už bankrutuojančio skolininko prievoles skaičiavimą, taip pat yra pagrindas ir laiduotojo atsakomybės apimčiai sumažėti tokiu pat mastu. Atskirai pasisakydama dėl procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo galimybės, plenarinė sesija išaiškino, kad yra pagrindas priteisti šias palūkanas kreditoriaus naudai, tačiau tokiu pagrindu laikytina asmeninė laiduotojo atsakomybė už tai, kad jis kreditoriui prievolės neįvykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinių palūkanų mokėjimas, kasacinio teismo nuomone, kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – skolos nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai solidariajai laidavimo prievolei. Svarbu paminėti tai, kad plenarinė sesija visgi išaiškino, jog iš laiduotojo (ginčo atveju – fizinio asmens) priteistinų procesinių palūkanų dydis negali būti nustatomas ir skaičiuojamas remiantis kreditoriaus ir pagrindinio skolininko sudarytoje sutartyje, iš kurios kylančių prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas laidavimu, numatytomis sutartinėmis palūkanomis (kadangi skolininkui iškėlus bankroto bylą jokios palūkanos nebeskaičiuojamos). Taip pat negali būti taikomos ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos (kadangi fizinio asmens laidavimo sutartis nelaikytina komerciniu sandoriu). Tai reiškia, kad vietoj komercinių bankų ieškiniuose neretai reikalautų net iki 16 proc. metinių palūkanų, už bankrutuojančią įmonę laidavusiam fiziniam asmeniui teismo sprendimu gali būti priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos. Nesunku paskaičiuoti, kad, pavyzdžiui, bylinėjantis teisme metus laiko dėl 500.000 Lt skolos, 16 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos sudaro 80.000 Lt, tuo tarpu 5 proc. – tik 25.000 Lt. O bylinėjimasis gali trukti ir dvejus, ir trejus ir dar daugiau metų. Advokatų kontoros Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX tikisi, kad sulig šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimta nutartimi teismuose sumažės ginčų tarp komercinių bankų ir laidavusių verslininkų, kadangi išaiškinus teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybės apimtį iškėlus bankroto bylą pagrindiniam skolininkui, tiek komerciniai bankai, tiek už bankrutuojančių įmonių prievoles laidavę akcininkai ar direktoriai galutinai įsisąmonins savo, kaip laidavimo teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų mastą analogiškose situacijose, galės aiškiai įsivertinti reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą bei iš anksto numatyti bylinėjimosi baigtį. Galbūt visa tai paskatins bent dalį tebevykstančių ginčų užbaigti taikos sutartimis. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- JUREX – specializuota Advokatų profesinė bendrija, atstovaujanti klientams verslo ginčuose bei teikianti efektyvius patarimus kaip jų išvengti. Taikomi unikalūs ginčų prevencijos metodai apsaugo nuo finansinių nuostolių ir padeda klientams sėkmingai vystyti verslą bei santykius su partneriais. Prestižinis tarptautinis teisės žinynas Legal 500 pripažino advokatų kontoros JUREX atitikimą aukščiausiems tarptautiniams reikalavimams ir įtraukė ją į stipriausių bei profesionaliausių Europos verslo ginčų kontorų sąrašą.