Spaudos centras
Spaudos centras
Nuovargis, energijos stoka, pilvo pūtimas ar lengvas pykinimas – pavieniai simptomai ar rimta liga? Sveikatos priežiūros ir medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė paaiškina, jog kepenų suriebėjimas pasireiškia itin neryškiais požymiais, kuriuos esame linkę ignoruoti. Gydytoja atskleidžia, kaip atpažinti šiuos signalus ir kodėl ankstyvas šeimos gydytojo įsitraukimas yra kritiškai svarbus.
„Tylioji“ liga: simptomai, kuriuos ignoruojame, ir kodėl
Kepenų liga dažnai vadinama „tyliąja“, nes ilgą laiką ji nesukelia simptomų. Ankstyvieji požymiai, pasak gydytojos J. Zeidotaitės-Marmokienės, dažniausiai būna neryškūs: nuovargis, energijos stoka, sunkumo jausmas dešinėje pašonėje, pilvo pūtimas ar lengvas pykinimas. „Žmogus dažnai jų nesusieja su kepenimis, nes šie simptomai yra labai bendri ir nespecifiniai. Todėl žmonės juos linkę aiškinti kasdieniu stresu, pervargimu ar natūraliais amžiaus pokyčiais, o ne konkrečia liga“, – teigia gydytoja.
MASLD: kas tai ir kam gresia didžiausia rizika?
Metabolinė su riebalais susijusi kepenų liga (MASLD) yra viena dažniausių kepenų ligų pasaulyje, atsirandanti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, o ne alkoholio vartojimo. „Kai sutrinka medžiagų apykaita ir atsiranda atsparumas insulinui, organizmas pradeda kaupti riebalus kepenyse, todėl vystosi riebalinė kepenų liga kaip viso metabolinio disbalanso dalis“, – aiškina gydytoja.
Ypač budrūs turėtų būti žmonės su antsvoriu, mažai judantys, turintys padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujospūdį ar sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Jų rizika susirgti riebaline kepenų liga yra žymiai didesnė. Pati liga, pasak šeimos gydytojos, dažniausiai įtariama pagal kraujo tyrimus, vertinant kepenų fermentus ir medžiagų apykaitos rodiklius, bei patvirtinama atlikus pilvo echoskopiją ir įvertinus rizikos veiksnius.
Gydytoja ragina pacientus aktyviai domėtis savo kepenų sveikata ir klausti šeimos gydytojo: „Ar mano tyrimai ar gyvenimo būdas rodo padidėjusią riziką kepenų ligai?“ Ankstyva pagalba leidžia nustatyti pokyčius dar tada, kai liga yra grįžtama, ir užkirsti kelią rimtesniems kepenų pažeidimams ateityje.
Gyvensenos pokyčiai – kelias į sveikas kepenis
Pagrindinis ir efektyviausias būdas kovoti su MASLD yra kasdienio gyvenimo būdo pokyčiai. Gydytoja J. Zeidotaitė-Marmokienė dažniausiai rekomenduoja:
„Ilgalaikiams pokyčiams padeda mažų, realistiškų tikslų išsikėlimas ir reguliarus stebėjimas kartu su gydytoju. Svarbiausia yra ne bijoti, o imtis veiksmų laiku“, – pataria šeimos gydytoja.
Fosfolipidai: pagalbinė priemonė kepenų ląstelių atsinaujinimui
Fosfolipidai yra ląstelių membranų dalis ir padeda kepenų ląstelėms atsistatyti. Anot J. Zeidotaitės-Marmokienės, jų vartojimas dažniausiai yra pagalbinė priemonė. Naujas tyrimas, publikuotas „Liver International“ 2026 m.1, rodo, kad esminiai fosfolipidai gali būti naudingi mažinant kepenų suriebėjimą pacientams, sergantiems MASLD, ypač kai jie vartojami kartu su įprastine priežiūra ir gyvenimo būdo korekcija.
Vaistai prieš maisto papildus: mediciniškai pagrįstas požiūris
Gydytoja pabrėžia skirtumą tarp vaistų ir maisto papildų: „Vaistai yra ištirti, jų veiksmingumas ir saugumas įrodytas klinikiniais tyrimais, o maisto papildai dažnai neturi tokio patikimo mokslinio pagrindo, todėl gydyme prioritetas visada teikiamas mediciniškai pagrįstoms priemonėms.“ Fosfolipidų vartojimas, kaip ir bet kurio maisto papildo, turėtų būti aptartas su gydytoju ir vertinamas kaip papildoma priemonė šalia pagrindinių gyvenimo būdo pokyčių.