Spaudos centras
Spaudos centras
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas šią savaitę dalyvauja Belemo mieste Brazilijoje vykstančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) konferencijoje COP30, kurioje vyksta derybos dėl Paryžiaus susitarimo veiksmų programos įgyvendinimo. Konferencijoje Lietuva atkreipė dėmesį į ES valstybių narių patirtį, kad šalių ekonomika gali sėkmingai augti kartu imantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo veiksmų.
„Naujausi duomenys rodo, kad pasaulio pastangos kovoti su klimato kaita vis dar nepakankamos. Jei norime išlaikyti globalios temperatūros augimą ties 1,5 °C riba, perėjimas nuo iškastinio kuro prie žaliosios energijos, siekiant klimato neutralumo, turi tapti pasauliniu prioritetu. Tuo pačiu turime toliau stiprinti pasaulinį atsparumą neigiamiems klimato kaitos padariniams ilgalaikėje perspektyvoje ir susitarti dėl rodiklių, kurie leistų efektyviai matuoti valstybių pažangą pagal 2015 m. Paryžiaus susitarime numatytą Globalaus prisitaikymo tikslą“, – konferencijoje kalbėjo K. Žuromskas.
Paryžiaus susitarimu šalys įsipareigojo riboti pasaulinės vidutinės temperatūros kilimą „gerokai žemiau“ 2 °C ir dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C. Tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad pasaulis šio tikslo nepasiekia – vidutinė globali oro temperatūra jau artėja prie 1,5 °C ribos.
Lietuva, kartu su ES, siekia, kad COP30 šalys, ypač didžiausios teršėjos ir augančios ekonomikos, kurių ŠESD emisijos pasauliniu lygiu sudaro net 80 proc., pateiktų nacionaliniu lygiu įpareigojančius veiksmus (NDC) iki 2035 m. ir imtųsi realių priemonių atsisakant iškastinio kuro.
Ministras priminė, kad Lietuva šioje srityje yra išsikėlusi ambicingus planus – siekiama, kad iki 2030 m. Lietuvos elektros tinklai būtų visiškai aprūpinami tik žaliąja energija.
„Nuo 2020-ųjų mūsų saulės ir vėjo energijos gaminimo pajėgumai išaugo keturis kartus ir iki 2026-ųjų dar padvigubės. Esame teisingame kelyje sumažinti ŠESD emisijas mažiausiai 70 proc. Iki 2030-ųjų, palyginti su 1990 metais, o 2024-aisiais jos jau buvo sumažėjusios 62 proc., išlaikant ženklų ekonomikos augimą“, – teigė jis.
ES lygiu siekiama iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 90 proc. Nuo 1990 m. ES jau sumažino ŠESD emisijas daugiau kaip 37 proc., savo ekonomikos bendrojo vidaus produkto augimą padidindama 71 proc.
Konferencijos metu tikimasi pažangos finansavimo srityje įgyvendinant naują kolektyvinį kiekybinį klimato kaitos finansavimo tikslą (NCQG), kuris pernai vykusioje konferencijoje Baku buvo nustatytas 300 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2035 m. Šių metų COP30 konferencijoje bus pristatytos gairės, numatančios, kaip šis tikslas bus įgyvendinamas, siekiant mobilizuoti iki 1,3 trln. JAV dolerių viešųjų ir privačių finansų.
ES 2024 m. klimato finansavimui mobilizavo ir suteikė 43 mlrd. eurų, iš kurių beveik 32 mlrd. eurų sudarė viešasis finansavimas ir dotacijos. ES pabrėžia, kad visi tarptautiniai klimato finansų srautai turi būti nukreipiami per NCQG kaip skaidrų ir patikimą globalų mechanizmą. Taip siekiama išvengti dubliavimosi ir užtikrinti ES įsipareigojimą jį įgyvendinti kartu su tarptautiniais partneriais.
Ministrų sesijoje, kuri vyksta lapkričio 18–20 d., K. Žuromskas taip pat dalyvaus aukšto lygmens diskusijose prisitaikymo prie klimato kaitos, švelninimo užmojų padidinimo iki 2030 m. ir kitais klausimais.
Be pagrindinių derybų temų, Beleme sprendžiami klausimai dėl Teisingo perėjimo prie veiksmų programos, technologijų ir gebėjimų stiprinimo, Lyčių lygybės veiksmų plano atnaujinimo, JT klimato kaitos proceso efektyvumo gerinimo bei bus paskelbtas pirmųjų dvimečių skaidrumo ataskaitų apibendrinamasis pranešimas.